Įdėti skelbimą

Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?

1

Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?

Pavarčius parduodamų būstų skelbimus, nesunku pastebėti, kad seniau statyti žemesnės energinės klasės būstai pasižymi patrauklesnėmis kainomis. Kita vertus, už jų gali slypėti tūkstančius eurų per metus siekiančios išlaidos. Kokios jos ir kuo pasižymi skirtingos pastatų energinės klasės, pasakoja „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Skiriamos 9 energinės klasės – nuo žemiausios G iki aukščiausios A++ klasės. Pastato energinė klasė nustatoma atsižvelgiant į jo grindų plotą ir namo tipą, izoliacines ypatybes, langų būklę ir kokybę, pagrindinius šildymo ir karšto vandens tiekimo ypatumus bei apšvietimą.

Lietuvoje statomiems pastatams jau 18 metų yra keliami vis aukštesni energinės klasės reikalavimai, tačiau rinkoje vis dar įsigyjama nemažai ir žemos energinės klasės būstų, dažniausiai statytų sovietmečiu.

„2024 m. pirmąjį ketvirtį, A+ ir A++ klasės būstai sudarė beveik pusę (48 proc.) visų su „Luminor“ banko būsto paskola įsigytų būstų. Kita vertus, D ir žemesnės klasės būstai sudarė 31 proc. visų mūsų klientų pirkinių“, – pastebi E. Jurevičius.

Energinė klasė – ne vien šildymui sunaudojama energija

Dauguma sovietmečiu statytų namų yra priskiriami D ar net E energinei klasei. Juose didelė dalis šilumos energijos prarandama per sienas, langus, stogą, tad daug jos ir sunaudojama.

Nuo 2006 m. statomiems pastatams buvo pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės, o po 2014 m. pradėtiems statyti pastatams kartelė pakelta iki B klasės. Šioms klasėms taikomi gana paprasti reikalavimai, nėra numatytų sąlygų vėdinimo sistemai, elektros energijos suvartojimui, pastato sandarumui.

2016-ais įvykęs perėjimas prie reikalavimo visiems statomiems pastatams atitikti ne mažesnę nei A klasę, anot eksperto, buvo labai ryškus šilumos energijos suvartojimo atžvilgiu – palyginus šildymo kainas, A klasės buto šildymo sąskaita gali būti bene dvigubai mažesnė. A ir A+ klasės pastatams keliami kur kas aukštesni kriterijai – geras sandarumas, kokybiški langai, patikima mechaninė vėdinimo sistema ir kiti sprendimai.

Nuo 2021-ųjų statomi pastatai privalo atitikti aukščiausią A++ klasę. Tokie pastatai beveik nenaudoja šiluminės energijos, konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas labai mažas, o jo atskiros konstrukcijos yra itin sandariai sujungtos.

Papildomi kaštai gali atsieiti tūkstančius

Šildymo kainos – bene labiausiai akivaizdus skirtingų energinių klasių būstų skirtumo rodiklis, teigia ekspertas.

„Pažvelgus į skirtingų energinių klasių šildymo sąnaudas, matyti didžiuliai skirtumai – A++ klasės būstui šildyti gali būti suvartojama ir virš 7 kartų mažiau energijos nei D klasės. Vertinant pagal vidutinę šilumos kainą, buvusią šių metų sausio mėn. (0,08 Eur/kWh), šis skirtumas gali siekti šimtus ar net tūkstančius eurų per metus“, – sako E. Jurevičius.

Be to, kaip pabrėžia jis, A+ ir A++ klasės būstai dėl efektyviai energiją vartojančių prietaisų ir sistemų naudojimo pasižymi mažesnėmis ir kitų komunalinių paslaugų – elektros, vandens – išlaidomis.

„Taip pat reikėtų nepamiršti ir kitų papildomų kaštų, susijusių su žemesnės energinės klasės būstu ir jo išlaikymu – pavyzdžiui, renovacijos išlaidų. Pagal ES reikalavimus, žemesnės nei C energinės klasės senos statybos būstai ilgainiui turės būti renovuoti. Todėl gyvenimas tokiame name anksčiau ar vėliau reikš ir papildomas išlaidas renovacijai ateityje. Jos priklauso nuo daug faktorių, tačiau gali atsieiti ir po keliolika tūkstančių eurų vienam butui“, – sako ekspertas.

Kitas aspektas, kuriuo aukštesnės energinės klasės būstas gali būti finansiškai išmintingesnis sprendimas – palankesnės būsto paskolos sąlygos.

„Daugelis finansuotojų siūlo lengvatines, „žaliąsias“ paskolas. Pavyzdžiui, mūsų banke, įsigyjantiems A+ arba A++ energinės klasės būstą, šiuo metu taikoma 0,99 proc. marža bei 3, 6 arba 12 mėn. EURIBOR kintama metinė palūkanų norma pirmiems paskolos metams. Tai pastebimai sumažina mėnesio įmoką, o skirtumas tarp įmokų už tokį ir už žemesnės klasės būstą išsilygina per kitas išlaidas“, – pabrėžia E. Jurevičius.

Pavyzdžiui, mėnesio įmoka už vidutinį D ir žemesnės klasės būstą siektų apie 530 Eur, už vidutinio dydžio A+ klasės būstą su „Luminor“ būsto paskola aukštos energinės klasės turtui – 980 Eur, rodo „Luminor“ banko duomenys.

Anot eksperto, lygindami skirtingų klasių būstus, taip pat lyginame ir ilgalaikę gyvenimo kokybę bei su natūraliu nusidėvėjimu atsirandančias išlaikymo išlaidas.

„Aukštesni energijos vartojimo efektyvumo standartai dažnai reiškia geresnę statybos kokybę ir ilgaamžiškesnes medžiagas, taip pat juose užtikrinama geresnė patalpų oro kokybė ir temperatūros reguliavimas, o tai gali pagerinti gyventojų sveikatą ir komfortą. Galiausiai, aukštesnės klasės būstai dėl mažesnio energijos suvartojimo tausoja ir aplinką bei energijos išteklius“, – sako „Luminor“ banko ekspertas.

Norminės sąnaudos šildymui skirtingų energinio naudingumo klasių vienbučiame gyvenamajame name (160 m2)

kWh/m2 per metus

Iš viso šildymo kaina per metus visam būstui, Eur*

A++

27,83

352

A+

37,09

480

A

49,20

640

B

125,40

1600

C

187

2400

D

200

2560

*Kaina pagal vidutinę šilumos kainą 2024 m. sausio mėn. – 0,08 Eur/kWh

Apie „Luminor“:

„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Kaip ir mūsų namų rinkos – Estija, Latvija ir Lietuva – mes esame jauni, dinamiški ir žvelgiantys į ateitį.

Pranešimą paskelbė: Simona Survilaitė, UAB „coagency”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]


Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.  Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]


Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]