„Via Lietuva“ šią savaitę planuoja skelbti viešąjį pirkimą dėl elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) sistemos nuomos. Šis modelis leidžia greičiau ir efektyviau įdiegti sistemą, pasitelkiant tarptautinę praktiką. Tokiu būdu siekiama užtikrinti skaidrų, modernų ir aukštus kibernetinio saugumo reikalavimus atitinkantį komercinių kelių naudotojų apmokestinimą.
Pasirinkusi nuomos modelį, „Via Lietuva“ siekia pasinaudoti jau sukurtais ir ištobulintais technologiniais sprendimais, kuriuose jau ištaisytos pradinės klaidos, taip išvengiant rizikų, būdingų naujų sistemų kūrimui. Tokie sprendimai sudaro prielaidas projektą įgyvendinti greičiau – išvengiant ilgo sistemos kūrimo, pilotavimo ar testavimo laikotarpio. Be to, nuomojantis paslaugą, atsisakoma būtinybės pačiai institucijai kaupti specifines kompetencijas ar palaikyti technologinę sistemą viduje – tai tampa paslaugos tiekėjo atsakomybe.
„Šiandienos ekonominė ir technologinė logika rodo, kad kurti tokią sistemą nuo pradžių – ne tik brangu, bet ir rizikinga. Rinkoje jau egzistuoja ištobulinti, funkcionuojantys e-tolling sprendimai, kuriuos galime pritaikyti Lietuvos poreikiams greičiau, saugiau ir efektyviau. Nuoma leidžia įsigyti pažangiausią sprendimą šiandien ir turėti lankstumo jį atnaujinti ateityje“, – sako „Via Lietuva“ l. e. p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Viešojo pirkimo dokumentai parengti remiantis išsamia analize ir specialistų įžvalgomis – konsultuotasi su viešųjų pirkimų, informacinių technologijų ir teisės ekspertais, į procesą įtraukti ir tarptautiniai partneriai, turintys praktinės patirties įgyvendinant e-tolling projektus Europoje. Taip pat buvo surengtos 3 rinkos konsultacijos, leidusios įvertinti realius tiekėjų pajėgumus ir technologinę pasiūlą.
Pasibaigus nuomos terminui, Lietuva galės atnaujinti paslaugą, rinkdamasi iš tuo metu pažangiausių rinkoje siūlomų sprendimų – tai užtikrins nuolatinį technologinį atsinaujinimą ir prisitaikymą prie sparčiai besikeičiančių sektoriaus tendencijų.
Remiamasi užsienio šalių praktika
Pasirinkimas grįstas ir kitų Europos šalių patirtimi: šiuo metu modernios e-tolling sistemos sėkmingai veikia tokiose valstybėse kaip Vokietija, Belgija, Slovakija, Danija, Nyderlandai, Lenkija, Austrija ir kt.
Danijoje, pavyzdžiui, nuo 2025 m. pradžios startavo palydovinės navigacijos (GNNS) pagrindu veikianti nacionalinė sistema, apimanti daugiau nei 9 tūkst. km kelių, o Nyderlanduose tokios sistemos startas numatytas 2026 m., planuojant apmokestinti 6 000 km kelių.
Siekiama didesnės rinkos dalyvių konkurencijos
Tikimasi, kad nuomos konkursas pritrauks daugiau potencialių tiekėjų ir jie pasiūlys mažesnę kainą. Šiuo metu e-tolling technologijų tiekėjų Europoje – dešimtys, o rinkos pasiūla aktyviai auga: siūlomi įvairūs moduliai, atsiskaitymo sprendimai, kontrolės priemonės bei OBU įrenginiai (transporto priemonėse montuojami įrenginiai, fiksuojantys nuvažiuotą atstumą ir kitus rinkliavos skaičiavimui reikalingus duomenis).
„Šis projektas yra itin reikšmingas valstybei – tai ne tik technologinis sprendimas, bet ir būtina priemonė kuriant tvarų kelių finansavimo modelį. Todėl labai tikimės verslo brandos ir bendro supratimo, kad visi veikiame dėl bendro tikslo. Kuo daugiau stiprių dalyvių įsitrauks į šį konkursą, tuo didesnė tikimybė pasiekti sprendimą, kuris bus ne tik efektyvus, bet ir kuriantis ilgalaikę naudą visai šaliai“, – sako „Via Lietuva“ valdybos pirmininkė Rūta Butautaitė Pivoriūnienė.
Valstybinės reikšmės projektas, e-tolling principu veikiantis kelių mokesčių surinkimas, bus pagrįstas komercinio transporto apmokestinimu už nuvažiuotą atstumą, t. y. principu – „teršėjas moka“. Moderni elektroninė atstuminė sistema automatiškai fiksuos komercinį transportą, keliaujantį mokamais šalies keliais. Tai nebus naujas mokestis, o teisingesnis kelių naudotojų apmokestinimo būdas. Keliaujantys lengvaisiais automobiliais ir toliau liks neapmokestinti.
Šiuo metu galiojanti sistema remiasi mokesčiu už laiką (vinjetėmis).
Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva
Kai viešojoje erdvėje pasirodo žinia apie šildymo sezono pabaigą, daugelis gyventojų tikisi, kad kitą dieną radiatoriai jau bus šalti. Tačiau sezonas nesibaigia pranešimu ar vienu mygtuko paspaudimu. Priešingai: kai šilumos tiekėjai skelbia apie sezono pabaigą, dar turi būti įgyvendintos kelios procedūros, kuriose dalyvauja ir šilumos tiekėjai, ir namo administratoriai arba sistemos prižiūrėtojai. „Iš gyventojo perspektyvos […]
NT rinkodaros ir pardavimų įmonė „NTligence“ 2025 metų pradžią pasitiko aktyviai – vien kovą Vilniuje bendrovė sudarė 67 būsto sandorius, kurių bendra vertė siekė 12,5 mln. eurų. Tai sudarė apie 13 proc. visų mėnesio pardavimų sostinėje. Per pirmąjį metų ketvirtį įmonė iš viso sudarė 159 sandorius, kurių bendra vertė siekė 29,2 mln. eurų. Pasak bendrovės […]
Vilniuje „Demus“ vystomam naujam gyvenamajam kvartalui „Kadrai“ bankas „Bigbank“ suteikė 10 mln. eurų finansavimą pirmajam projekto etapui. Planuojama, kad Pumpėnų gatvėje iškilsiantis trijų etapų projektas rinkai pasiūlys 411 A++ energinės klasės butų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Projektas vystomas strategiškai patogioje vietoje – sparčiai augančioje miesto dalyje ties Pašilaičių ir Justiniškių sankirta, intensyvaus užstatymo gyvenamojoje zonoje. Iki […]
Lietuvos būsto rinka 2026 metų pradžioje išlaiko aukštą aktyvumą. Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ per pirmąjį šių metų ketvirtį pardavė 106 butus, iš kurių daugiau nei pusė realizuoti vien per kovą. Tai aktyviausias mėnuo nuo 2021 metų, kai buvo fiksuoti rekordiniai pardavimai. Lyginant su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, kai buvo parduoti 126 […]
„OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas suteikė 7 mln. Eur finansavimą betono gaminių ir statybos paslaugų įmonių grupei „Concretus group“. „Statybų sektorius išgyvena stiprų augimą, statybinių medžiagų paklausa yra smarkiai išaugusi, todėl įmonės aktyviai plečia veiklą ir didina finansavimo apimtis, siekdamos išnaudoti augimo galimybes. „Concretus group“ yra viena didžiausių betono produktų gamintojų Baltijos šalyse, grupė nuosekliai […]
Dar prieš porą dešimtmečių planuojant naujus namus ar erdvesnį butą, „svečių kambarys“ būdavo toks pat savaime suprantamas elementas kaip virtuvė ar svetainė. Tai buvo savotiškas namų prestižo ir šeimininkų svetingumo simbolis – dedikuota erdvė, kantriai laukianti kartą per pusmetį užsukančių giminaičių ar užsitęsusio vakarėlio dalyvių. Tačiau šiandien interjero dizaineriai ir nekilnojamojo turto vystytojai pastebi ryškią […]