Šiuolaikiniai NT projektai: ne tik patogumas, bet ir didesnis saugumo lygis

Kriminologijos ekspertai pastebi, kad vagysčių iš butų bei privačių namų padaugėja vasaros atostogų ir žiemos švenčių metu. Oficialiais Lietuvos policijos duomenimis, iš viso mūsų šalyje šių metų sausio lapkričio mėnesiais buvo užfiksuotos 538 vagystės, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas. Per visus 2024-uosius jų buvo 695.

„Nors absoliutūs skaičiai neatrodo ypač dideli, labai tikėtina, kad  vagysčių įvyksta daugiau – dalis gyventojų, tiesiog nepraneša apie jas  teisėsaugos institucijoms. Kiekvienas žmogus, tapęs vagių auka, sutiks, kad sugrįžus į būstą rasti išplėštus namus yra vienas bjauriausių jausmų, kokius tik galima patirti. Ne tiek dėl prarastų daiktų, kiek dėl svetimų žmonių įsibrovimo į mylimą, puoselėjamą ir turėjusią būti saugia erdvę“, – sako bendrovės „Realco“ NT priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas Andrius Sugintas.

Jis atkreipia dėmesį, jog, draudimo bendrovių duomenimis, maždaug 30 proc. įsilaužimų į namus Lietuvoje fiksuojama vasarą, kai nemažai žmonių vyksta atostogauti, o dalis žmonių apie savo planus netgi iš anksto paskelbia socialiniuose tinkluose.

„Tačiau nusikaltėliai progų ieško ištisus metus – ar tai būtų kalėdinių švenčių laikotarpis, ar ilgasis savaitgalis, ar tiesiog eilinė diena, žmonėms būnant darbe“, – sako A. Sugintas.

NT projektai – saugesni nei anksčiau

Kad tokių sau palankių progų piktavaliai surastų kuo mažiau, būsto saugumu rekomenduojama pradėti rūpintis dar prieš jį įsigyjant. Pasak A. Suginto, šiuolaikiniuose naujai plėtojamuose nekilnojamojo turto (NT) projektuose nemažai saugumą didinančių sprendimų būna integruoti nuo pat pradžių – dar projektavimo ir statybos laikotarpiu, tad gyventojui jais rūpintis papildomai jau nebereikia.

„Rakinamas bendras įėjimas į pastato teritoriją, vaizdo stebėjimo priemonės, sustiprintos butų durys bei langai – dažnai jau ne išimtis, o standartas. Vis dažniau NT vystytojai Lietuvoje siūlo ir papildomai apsaugotus sandėliukus, automobilių laikymo vietas ar dviračių saugyklas“, – pastebi A. Sugintas.

Biometriniai skaitytuvai, kortelių sistemomis pagrįsta prieiga ar mobilios aplikacijos raktai padeda identifikuoti gyventojus, o itin pažangios vaizdo stebėjimo sistemos jau naudoja ir dirbtinį intelektą, atlikdamos duomenų analizę ir ieškodamos pavojaus požymių.

„Išmanesni tampa ir signalizacijos moduliai, fiksuojantys judesį, durų, langų atidarymą ar stiklo dūžį ir automatiškai realiu laiku siunčiantys pranešimą į gyventojo telefoną, apsaugos komandai ar namo administratoriui“, – pasakoja A. Sugintas.

Aplinkos stebėjimo kameros taip pat tampa visišku standartu. Montuojamos prie pastatų įėjimų, jų koridoriuose, automobilių stovėjimo aikštelėse bei liftuose, jos veikia ne tik kaip atgrasymo priemonė, bet ir kaip efektyvus įrankis įvykių tyrimui. Iš kamerų surinkta vaizdo medžiaga stipriai didina tikimybę, kad įvykęs nusikaltimas bus išaiškintas.

„Dalis NT projektų taip pat turi ir dedikuotus apsaugos darbuotojus, esančius pastate visą parą ir operatyviai reaguojančius į bet kokius pavojaus signalus. Prireikus papildomos pagalbos, į projektą gali atvykti ir mobilios apsaugos komandos. Prestižinės klasės gyvenamuosiuose kompleksuose dažnai visą parą veikia konsjeržo paslauga, kuri taip pat didina bendrą gyventojų saugumo lygį“, – vardija A. Sugintas.

Ką galima padaryti patiems?

„Realco“ ekspertas primena, kad savo turto saugumu pirmiausiai reikia rūpintis patiems, o pradėti tai daryti galima vos ėmus žvalgytis naujo būsto.

„Pirmiausiai reikėtų saugumo požiūriu įsivertinti planuojamo įsigyti būsto aplinką – pavyzdžiui, pasidomėti rajono kriminogenine statistika. Daug informacijos gali suteikti pabendravimas su netoliese gyvenančiais žmonėmis. Taip pat praverstų atkreipti dėmesį į bendrą tvarką: ar aplink prižiūrėtos viešosios erdvės, ar švarūs kiemai, ar vakarais žmonės laisvalaikį leidžia lauke, ar apšviesta teritorija? Jei visi atsakymai teigiami, tai galima laikyti papildomu saugikliu, natūralia apsauga nuo nusikaltimų“, – pataria A. Sugintas.

Pasak jo, taip pat reikėtų pasidomėti, ar netoliese nėra apleistų pastatų ar vandalizmo požymių, taip pat labai praverstų apsilankyti rajone įvairiu paros metu – dieną, vakare ir netgi naktį. Taip galima lengviau pajusti bendrą atmosferą, įvertinti gatvių apšvietimą ir pan.

„Dar vienas saugumą labai didinantis veiksnys – glaudi bendruomenė ir budrūs kaimynai. Ten, kur žmonės vieni kitus pažįsta, kur kas lengviau pastebėti tiek aplink slankiojantį pašalietį, tiek įtartiną automobilį. Planuodami įsilaužimą, vagys paprastai kažkiek laiko stebi aplinką, o budrioje bendruomenėje tokį asmenį tikrai kažkas pastebės“, – sako A. Sugintas.

Tyrimai rodo, jog draugiška bendruomenė, kurioje gyventojai pažįsta vieni kitus, ženkliai sumažina kriminalinių įvykių tikimybę. Specialios platformos ar pokalbių grupės socialiniuose tinkluose stiprina tiek gyventojų budrumą, tiek bendrą atsakomybės jausmą. Prie to vis dažniau prisideda ir NT vystytojai, naujo projekto gyventojams sukurdami specialias programėles, soc. tinklų paskyras ar internetinius puslapius pranešti apie pastebėtą įtartiną veiklą.

„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros bendrovių Lietuvoje. Daugiau nei 19 metų rinkoje veikianti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Batušan, Idea Prima