Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms Geodezijos ir kartografijos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti trečios tikslumo klasės Globalinės padėties nustatymo sistemos (GPNS) tinklo geodezinių punktų saugojimo.

Šiuo metu visi valstybinio geodezinio tinklo geodeziniai punktai, įskaitant ir GPNS trečios tikslumo klasės tinklo geodezinius punktus, saugomi valstybės, o ūkio subjektai, kurie vykdydami ūkinę veiklą sunaikina ar sugadina geodezinį punktą, privalo savo lėšomis jį atstatyti arba perkelti (naujai įrengti).

GPNS trečios tikslumo klasės punktų Lietuvoje yra apie 10 tūkstančių. Kasmet reikia atstatyti sugadintus arba perkelti į naują vietą maždaug iki 225 geodezinių punktų. Vieno tokio punkto atstatymas arba perkėlimas, įskaitant geodezinių koordinačių matavimus, projektavimą, stulpelių gamybą ir įrengimą, kainuoja apie 1400 eurus. Už geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą šiuo metu numatyta administracinė atsakomybė.

Atsisakius reikalavimo saugoti trečios tikslumo klasės GPNS tinklo geodezinius punktus būtų panaikinta ir administracinė atsakomybė už šio punkto sunaikinimą arba sugadinimą, o verslas kasmet sutaupytų apie 290 tūkst. eurų.

Priėmus šias pataisas, liktų pareiga saugoti ir atstatyti gerokai tikslesnius 1 100 geodezinių punktų, kurių tikslumas yra nuo 5 iki 10 mm.

Taip pat pataisose siūloma viešojo sektoriaus subjektams atverti valstybinius erdvinius duomenis, kurie dėl nacionalinio saugumo interesų šiuo metu neviešinami ir naudotojams neteikiami: ortofotografinius žemėlapius, kuriuose nebūtų apribotas žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų ir karinių teritorijų vietovės objektų atpažinimas, palydovines nuotraukas. Būtų suteikta prieiga autentifikuotiems naudotojams prie požeminės infrastruktūros, inžinerinių tinklų ir jų įrenginių erdvinių duomenų.

Įstatymo pataisose siūloma peržiūrėti geodezininkams skiriamų nuobaudų už padarytus pažeidimus tvarką. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo stabdymas ar panaikinimas yra pati griežčiausia veiklos ribojimo priemonė, todėl ji turėtų būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė. Siūloma taikomų poveikio priemonių sąrašą papildyti švelnesnėmis alternatyvomis – už pažeidimus numatoma taikyti baudas, o kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas būtų sustabdomas ar panaikinimas tik tuo atveju, jei geodezininkas pažeidimų neištaisytų.

Teisinis reguliavimas, kuomet ir geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo funkcijas, ir geodezininko veiklos priežiūrą atlieka viena institucija, yra ydingas antikorupciniu požiūriu. Todėl užtikrinant priimtų sprendimų skaidrumą ir mažinant korupcijos rizikas, pataisose siūloma geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo funkcijas pavesti vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai, o geodezininko veiklos priežiūrą – aplinkos ministro įgaliotai institucijai.

Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija