2019 m. gruodžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo narys Kęstutis Masiulis užregistravo įstatymo pataisą, kad pajamos iš gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo patektų į savivaldybių biudžetus, o ne į valstybės, kaip siekia valdantieji.
„Savivaldybės administracijos prižiūri savo teritorijoje esančius kelius, želdinius, apšvietimą ir teikia kitas paslaugas, kurios reikalingos, kad ten esantis nekilnojamasis turtas tinkamai funkcionuotų, todėl, kaip ir kitose šalyse, tikslinga, kad už nekilnojamąjį turtą surenkamas mokestis atitektų savivaldybėms“, – sako įstatymo pataisos iniciatorius.
Seimo valdantieji planuoja, kad išplėtus gyventojų ratą, kuriems teiktų mokėti Nekilnojamojo turto mokestį, papildomai bus surinkta 4 mln. eurų, dauguma Vilniuje.
„Šią pataisą siūlau jau šešti metai ir kaskart Vyriausybė blokuoja, nors visi sutaria, kad mokesčiai turi likti ten, kur jie yra sugeneruojami.
Po paskutinių korekcijų planuojamas savivaldybių biudžeto augimas mažėja 14 mln. eurų, todėl tai dar vienas argumentas palikti pinigus savivaldybėms, kad jos sutvarkytų aplink nekilnojamąjį turtą esančią infrastruktūrą“, – kalbėjo K. Masiulis.
Dauguma Seimo narių pritarė nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtros įstatymo projekto pateikimui – už balsavo 65, prieš buvo 38, susilaikė 13 parlamentarų. Pataisos ir pasiūlymai bus svarstomi gruodžio viduryje kartu su kitų metų biudžeto projektu.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]