2026 m. gegužės 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė siūlo naujas valstybės paramos priemones pirmajam būstui įsigyti, kurios padėtų jauniems žmonėms įveikti vieną didžiausių kliūčių – pradinio įnašo barjerą. Parlamentarė siūlo dvi tarpusavyje susijusias priemones: valstybės garantiją trūkstamai pradinio įnašo daliai bei atidėto grąžinimo valstybės paramą jaunoms šeimoms ir asmenims iki 36 metų.

„Šiandien daugelis jaunų žmonių gali mokėti būsto paskolos įmokas, tačiau negali sukaupti pradiniam įnašui reikalingų santaupų, nes tuo pat metu moka nuomą. Dėl to pirmo būsto įsigijimas vis dažniau priklauso ne nuo žmogaus darbo ar pajamų, o nuo turimo šeimos kapitalo ar paveldėto turto. Tai silpnina vidurinę klasę, mažina pasitikėjimą valstybe, skatina emigraciją ir atideda šeimos kūrimo sprendimus. Valstybė turi padėti žmonėms įveikti šį startinį barjerą ir sudaryti galimybę kurti gyvenimą Lietuvoje anksčiau, o ne po dešimtmečio taupymo“, – sako G. Skaistė.

Siūloma, kad valstybė galėtų suteikti iki 10 proc. būsto vertės finansinę paramą pirmajam būstui įsigyti ar statyti. Šios paramos nereikėtų pradėti grąžinti iš karto – grąžinimas prasidėtų tik tada, kai būsto paskolos likutis sumažėtų iki 80 proc. būsto vertės.

Kartu siūloma įtvirtinti ir naują valstybės garantijos mechanizmą tais atvejais, kai bankas reikalauja didesnio pradinio įnašo nei numato Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai. Tokiu atveju valstybė galėtų garantuoti dalį trūkstamo pradinio įnašo, taip sumažindama jaunų žmonių poreikį sukaupti itin dideles pradines santaupas.

Abiem priemonėmis galėtų pasinaudoti pirmąjį būstą įsigyjantys asmenys iki 36 metų bei jaunos šeimos, atitinkančios kredito davėjų nustatytus kreditingumo reikalavimus.

„Šiuo metu galiojanti valstybės paramos sistema orientuota į ribotą dalį visuomenės ir dažniausiai taikoma mažesnės vertės būstams arba tam tikroms teritorijoms, todėl nemaža dalis jaunų dirbančių žmonių, ypač didmiesčiuose, lieka be realios pagalbos. Siūlau platesnes ir lankstesnes priemones, kurios padėtų žmonėms, turintiems pakankamas pajamas būsto paskolai, bet neturintiems galimybių greitai sukaupti didelio pradinio įnašo“, – teigia G. Skaistė.

Pasak parlamentarės, siūlomos priemonės sukurtos taip, kad atitiktų Lietuvos banko patvirtintus Atsakingojo skolinimo nuostatus ir nekeltų papildomos rizikos finansų sistemai.

Atidėto grąžinimo valstybės paramos priemonėje akcentuojama, jog jos grąžinimas būtų pradedamas tik tuomet, kai likusi negrąžinta pagrindinė būsto kredito suma sudarytų 80 proc. būsto vertės. Todėl preliminariai vertinama, kad dauguma paramos gavėjų valstybės paramą pradėtų grąžinti maždaug po 5–8 metų nuo būsto kredito sutarties sudarymo, priklausomai nuo kredito termino, palūkanų normų ir pasirinkto paskolos grąžinimo grafiko.

Pagal Lietuvos banko duomenis, nors nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. pirmąjį būstą įsigyjantiems žmonėms minimalus pradinis įnašas sieks 10 proc. būsto vertės, praktikoje daliai asmenų bankai taiko griežtesnius reikalavimus ir prašo sukaupti 15–25 proc., o kai kuriais atvejais – net apie 30 proc. būsto vertės siekiantį pradinį įnašą. Tai ypač aktualu regionuose, perkant senesnės statybos būstą ar statant individualius namus.

Siūloma valstybės garantija būtų taikoma tik tai pradinio įnašo daliai, kuri susidaro dėl banko taikomo griežtesnio paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykio nei maksimaliai leidžia Atsakingojo skolinimo nuostatai. Siūloma nustatyti, kad garantijos dydis negalėtų viršyti 30 proc. įsigyjamo būsto vertės.

Numatoma, kad abi priemonės galėtų būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, nacionalinio plėtros banko ILTE, Europos Sąjungos bei tarptautinių finansinių institucijų lėšų. Preliminariais vertinimais, per metus jomis galėtų pasinaudoti apie 2–3 tūkst. pirmą būstą įsigyjančių žmonių ar šeimų.

Preliminariai vertinama, kad tiesioginis valstybės biudžeto poreikis atidėto grąžinimo paramos priemonei galėtų sudaryti apie 10 mln. eurų per metus, o valstybės garantijų priemonės fiskalinis poveikis priklausytų nuo suteiktų garantijų apimties ir faktinio garantinių įsipareigojimų vykdymo masto.

Daugiau informacijos:

Seimo narė Gintarė Skaistė

Tel. (0 5) 209 6635

El. p. [email protected]

Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija