Finansų ministras Rimantas Šadžius Seimui pristatė patobulintą Nekilnojamojo turto įstatymo pataisų projektą. Teikiamais pakeitimais siūloma skirtingai apmokestinti gyventojų turimą nekomercinį nekilnojamąjį turtą – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą.
Siūloma leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamas pirmojo būsto vertės „grindis“(mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį) ir konkrečius tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., įtvirtinant, kad mažiausia „grindų“ riba turėtų būti 10 000 eurų asmeniui. Konkrečias neapmokestinamas būsto vertes ir virš jų taikomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ribas nustatytų savivaldybių tarybos.
„10 000 eurų yra kartelė vienam asmeniui, minimumas. Savivaldybių tarybos, akivaizdu, taikys savo karteles, kurios gali būti didesnės, bet negali būti mažesnės. Tokiu būdu šitas socialinis saugiklis suveiktų. Ir jis yra apskaičiuotas yra taip, kad neatimtų praktinės galimybės mažiausio žemiausio turto turinčiose savivaldybėse nusistatyti kažkokius tarifus ir kažkiek lėšų papildomai susirinkti į savivaldybės biudžetą. Nes mes girdėjome nerimo iš savivaldybių merų, kad jūs, sako, nustatysit tokias ribas, kad mes ten, kad ir 1 proc. tarifo nusistatę, gal laimei sukritus, galbūt vieną kokį būstą apmokestintume. Dėl to pasirinktas šitas skaičius, kuris iš tikrųjų atitinka nekilnojamo turto medianą tose savivaldybėse, Akmenėje, Kupiškyje ir kitose. Neabejoju, kad Vilniuje šita apatinė kartelė tikrai nebus 10 000 eurų ir, sprendžiant iš diskusijų, kurios girdimos viešoj erdvėj, Vilnius pasirinks protingą sistemą“, – pristatydamas teisės aktą sakė R. Šadžius.
Numatoma, kad mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų mažinamas 50 procentų (75 proc. daugiavaikėms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms) nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.
Teikiamu projektu siūloma kito (ne pagrindinio gyvenamojo) asmens nekomercinio nekilnojamojo turto vertę iki 2030 m. apmokestinti tokia tvarka:
0 proc. tarifą taikyti NT vertei, neviršijančiai 50 000 eurų;
0,1 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 50 000 eurų, bet ne didesnei nei 200 000 eurų;
0,2 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 200 000 eurų, bet ne didesnei nei 400 000 eurų;
0,5 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 400 000 eurų, bet ne didesnei nei 600 000 eurų;
1 proc. tarifą taikyti NT vertei, viršijančiai 600 000 eurų.
Nekilnojamojo turto mokestį, sumokamą už pagrindinį gyvenamąjį būstą siūlyta įskaityti į savivaldybės biudžetą, o už kitą nekilnojamąjį turtą – į Gynybos fondą.
Nekilnojamojo turto įstatymo pataisų projektui Nr.XVP-437 po pateikimo pritarė 72, prieš balsavo 36, susilaikė 9 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šiuos klausimus paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo posėdyje projektus toliau numatoma svarstyti birželio 10 d.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]