Seimas pradėjo nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimo svarstymą

Seimas svarstys siūlymus tobulinti nekilnojamojo turto mokesčio reglamentavimą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) pataisų projekte siūloma atsisakyti bendro neapmokestinamojo dydžio turimų atitinkamos paskirties nekilnojamojo turto objektų mokestinių verčių sumai taikymo ir nustatyti lengvatinį apmokestinimą vienam nekilnojamojo turto objektui – pagrindiniam gyvenamajam būstui. Jis būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą:

1) dalis, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, taikant 0 procento mokesčio tarifą, t. y. būtų neapmokestinama;

2) dalis, viršijanti 1,5, bet neviršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianų, taikant 0,06 procento mokesčio tarifą;

3) dalis, viršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianas, taikant 0,1 procento mokesčio tarifą.

Gyventojų, be pagrindinio gyvenamojo būsto, papildomai turimiems nekilnojamojo turto objektams, jie, būtų apmokestinti taikant aukštesnius tarifus (nuo 0,1 iki 1 procento) priklausomai nuo savivaldybių tarybų sprendimų.

Jeigu šis nekilnojamasis turtas priklausytų keliems bendraturčiams, savivaldybės medianos vertė, apskaičiuojant mokestį kiekvienam iš bendraturčių, turėtų būti dalijama proporcingai to savininko turimai nekilnojamojo turto nuosavybės daliai.

NTMĮ projekte siūloma apibrėžti savivaldybės nekilnojamojo turto verčių medianą kaip vidurinę gyvenamosios paskirties objekto tam tikroje savivaldybėje nekilnojamojo turto vertę.

Siūloma visam fizinių asmenų nekilnojamajam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 procento.

Konkrečius tarifus pagal NTMĮ kriterijus būtų suteikta teisė nustatyti savivaldybių taryboms.

Likusiam nekilnojamajam turtui, t. y. fizinių asmenų komercinės paskirties ir visam juridinių asmenų nekilnojamajam turtui išliktų galiojanti tvarka – būtų taikomos esamos mokesčio tarifų ribos nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Siūloma praplėsti kriterijų, kuriais remdamosi savivaldybių tarybos gali diferencijuoti mokesčio tarifus, sąrašą: prie kriterijų priskiriant nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir pastatų energinio naudingumo įvertinimą.

Siūloma atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio kultūrinei veiklai naudojamus kultūros paveldo objektų savininkus, jei jie įsipareigotų laikytis nustatytų paveldosaugos reikalavimų, nuolat rūpintis kultūros paveldo objektų priežiūra ir laiku atlikti jų tvarkybos darbus.

Siūloma elektros gamintojams, kurie elektrą gamina iš atsinaujinančių energijos išteklių, naudodami vėjo energiją, nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 procento tarifą vėjo elektrinėms, išskyrus vėjo elektrines, esančias Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.

Numatoma, kad nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos nebūtų taikomos apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui.

Siūloma išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio objektą – apmokestinant faktiškai nebaigtą statybą, jei nuo leidimo statybai išdavimo praėjo 10 metų. Jeigu statyba užtruko dėl objektyvių priežasčių mokesčių mokėtojas galėtų kreiptis į savivaldybės tarybą su argumentuotu prašymu atleisti nuo mokesčio)

Numatoma, kad visos pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio būtų įskaitomos į savivaldybių biudžetus pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą.

Mokesčių administratorius deklaracijas mokesčio mokėtojams fiziniams asmenims turėtų pateikti iki kito mokestinio laikotarpio kovo 1 dienos, mokestis turėtų būti sumokamas iki kovo 15 dienos. Pirmaisiais metais siūloma mokesčio sumokėjimui taikyti pereinamąjį laikotarpį, t. y. siūloma mokesčio už 2025 metus sumokėjimo terminą nustatyti iki 2026 m. gegužės 1 d.

Mokesčių administratorius apskaičiuotų nekilnojamojo turto mokestį ir deklaracijas pateiktų nekilnojamojo turto bendraturčiams atskirai, kiekvienas bendraturtis mokestį mokėtų tik už savo valdomo nekilnojamojo turto dalį pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Nekilnojamojo turto mokesčio nereikėtų mokėti, kai už visą fizinio asmens turimą nekilnojamąjį turtą mokėtinas mokestis neviršytų 5 eurų.

Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad nekilnojamojo turto vertinimas mokestinei vertei nustatyti būtų atliekamas dažniau – ne rečiau kaip kas 3 metus.

Numatoma patikslinti laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomos mokesčio lengvatos formuluotę, nustatant, kad nekilnojamojo turto mokesčiu būtų neapmokestinamas laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas, esantis tik laisvojoje ekonominėje zonoje.

Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo posėdyje šį klausimą numatoma svarstyti rudens sesijoje.

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija