„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių XVIII-os Vyriausybės pradėtų reformų. Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – Nacionalinės žemės tarnybos reformą apibendrino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Aplinkos ministras ketvirtadienį kartu su Vilniaus vicemeru Andriumi Grigoniu bei Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinai prezidento pareigas einančiu Plungės meru Audriumi Klišoniu pristatė prieš pustrečių metų pradėtos valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms rezultatus.
Įgyvendinant šią žemės reformą keistas Žemės įstatymas ir priimti šio įstatymo pataisas įgyvendinantys teisės aktai.
Po reformos savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų).
Dabar savivaldybės galės sudaryti šios žemės nuomos sutartis, formuoti sklypus, nustatyti servitutus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas, atlikti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimus.
Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių bei nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduota Vilniaus miesto savivaldybei – 7 136 sklypai ir 7 756 ha.
„Reforma savivaldai suteikia daugiau savarankiškumo, taip pat mažina biurokratijos kiekį, leidžia miestui greičiau, sklandžiau planuoti reikiamą infrastruktūrą. Funkcijų perėmimui ruošėmės iš anksto, plėtėme komandą, jau perinamuoju laikotarpiu ėmėmės tam tikrų darbų, kad užtikrintume kuo efektyvesnius procesus. Šiuo metu jau esame gavę apie 200 įvairių prašymų dėl nuomos, teisės perleidimo, įkeitimo bei įvairių sutikimų, vykdant valstybinio žemės patikėtinio funkcijas“, – pasakoja Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis.
Naujomis galimybėmis tapti gautos žemės šeimininkais džiaugiasi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinai prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
„Savivaldybių asociacija visada keldavo klausimą dėl savivaldybėse esančios žemės valdymo. Pirmiausia savivalda gali žymiai greičiau priimti sprendimus dėl žemės. Visi žinome, kad savivaldybės konkuruoja dėl investicijų, todėl dabar galėsime visus šiuos klausimus spręsti labai sparčiai. Kaip Plungės rajono meras prisimenu atvejį, kai klausimą dėl vieno investuotojo išsprendėme per mėnesį ir 18 mėnesių laukėme sprendimo iš Nacionalinės žemės tarnybos”, – spaudos konferencijoje sakė A. Klišonis.
„Žemės valdymo klausimai nuo šiol bus sprendžiami ir daug skaidriau, nes visi sprendimai turės būti tvirtinami miestų tarybose, tai reiškia, kad parengti sprendimai dar iki jų priėmimo bus vieši”, – skaidrumo aspektą pabrėžė aplinkos ministras.
Pertvarka įvykdyta ir Žemės informacinėje sistemoje (ŽIS). Planuojustatau.lt pirmą kartą viešai neatlygintinai skelbiami duomenys apie visą valstybinę žemę, tiek suformuotą sklypais, tiek nesuformuotą. Nuo šių metų vasario mėnesio planuojustatau.lt galima matyti ir pokyčius žemės valdyme: kaip keičiasi žemės patikėtiniai, suformuojami nauji sklypai.
Žemės naudojimo pagal paskirtį ir tinkamose ribose kontrolę nuo šiol vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]