Rozetėse palikti šildytuvai bei krovikliai ar pažeisti įvairių prietaisų laidai – nemažos dalies Lietuvos žmonių kasdienybė, kuri dažniausiai jiems neatrodo rizikinga. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokie kasdieniniai įpročiai ar netikėti elektros gedimai gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais bei netgi tragiškomis pasekmėmis.
„Gjensidige“ duomenimis, 70 proc. gaisrų atsitinka dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar įjungtų elektros prietaisų. Bendrovės statistika rodo, kad elektros instaliacijos sukelto gaisro vidutinė atlyginta žala siekia daugiau nei 6 000 eurų.
„Dauguma gaisrų kyla gyvenamosios paskirties pastatuose – ten, kur mums atrodo turėtų būti saugiausia. Elektros instaliacijos perkrovimas, pažeisti elektros laidai, vėjo nutrauktas elektros tiekimas, žaibo sukurtas elektros laukas arba gedimai elektros prietaisuose sukelia trumpą jungimą. Jis sugadina įrenginių elektrines dalis, aprūksta paviršiai“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Pasak G. Norkaus, didžioji dalis tokių nelaimių kyla dėl netinkamos žmogaus veiklos ir jo aplaidumo. „Dažnai žmonės neįvertina, kad jų kasdieniniai veiksmai kelia gaisro pavojų. Jiems trūksta saugaus elgesio įpročių, kad nekiltų gaisrai dėl netvarkingos elektros instaliacijos, kad elektros tinklas nebūtų perkrautas“, – kalbėjo draudikas.
Jo teigimu, problemos itin dažnai kyla dėl pažeistos izoliacijos ir kaistančių kontaktinių sujungimų bei perkrovų elektros tinkluose. Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmogus neįvertina jam suteiktos leistinosios galios ir jungia galingus prietaisus. „Tuomet kaista elektros maitinimo laidai. Automatiniai išjungikliai, kurių tarnavimo laikas iki 20 metų, paliekami instaliacijoje, todėl jie neatlieka elektros linijų apsaugos nuo perkrovimo“, – akcentavo G.Norkus.
Jis paminėjo atvejį, kai širvintiškių porai išvykus į kapines, jų name kilo gaisras. Jo priežastis – užkaitęs prailgintuvas, į kurį buvo įjungtas televizorius ir jo priedėlis. Nukentėjusiems žmonėms buvo atlyginta 14 tūkst. eurų žala.
Turto žalų eksperto teigimu, projektuojant namus ir daugiabučius anksčiau net nebuvo galima įsivaizduoti, kad kada nors gyventojai naudos tiek įvairiausių buities ir elektronikos prietaisų. „Senas elektros sistemas žmonės turėtų atnaujinti, o atlikdami kapitalinį namų remontą – nepamiršti ir elektros instaliacijos. Dėl minėtų priežasčių gaisrai dažnai kyla ne tik butuose, bet laiptinėse esančiose elektros skydinėse“, – teigė draudimo bendrovės atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žmonės namuose naudoja itin daug elektros prietaisų ir visiškai nepaiso jo galingumo, kuris ant visų prietaisų yra nurodytas vatais. „Į vieną buitinį kištukinį lizdą nerekomenduojama jungti daugiau kaip 1200 vatų galios buitinių elektros įrenginių. Paprastai namuose nuolat veikia šaldytuvas, šaldiklis, orkaitės laikrodis, televizoriaus budintis režimas, žadintuvas. Virdulys, kompiuteris, magnetola, elektrinė viryklė ir mikrobangų krosnelė, plaukų džiovintuvas, mobiliojo telefono ir kiti įkrovikliai neveikia nuolat, tačiau jie paprastai yra laikomi įjungti į elektros tinklą. To pakanka, kad atsirastų priežastys gaisrui“, – sakė G. Norkus.
Draudikas įspėjo, kad pavojingiausiais prietaisais būtų galima vadinti virdulius, šaldytumus ir telefonų kroviklius. „Praktika rodo, kad būtent dėl šių elektros prietaisų gedimų namuose dažniausiai kyla gaisrai“, – tvirtino turto žalų ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad gaisrų pavojų kelia ir savadarbiai elektriniai šildymo prietaisai. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. G.Norkus patarė naudoti tik gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
Patarimai, kaip namuose elgtis su elektros prietaisais ir išvengti gaisro
1.Nejunkite į vieną elektros lizdą kelių prietaisų, o ypač – galingų.
2.Patys neremontuokite elektros prietaisų ar laidų.
3.Nepalikite be priežiūros įjungtų elektros prietaisų, išeidami iš namų juos išjunkite.
4.Pasirūpinkite, kad šalia elektrinių šildytuvų nebūtų lengvai užsidegančių medžiagų ir nedžiovinkite ant jų drabužių.
Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]