Baltijos šalių prekybos ir pramogų centrų plėtros lyderei bendrovei „Akropolis Group“ viešinant atnaujintus daugiafunkcinio konversijos projekto „Akropolis Vingis“ projektinius pasiūlymus, nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai prognozuoja, kad abiejų lokacijų laukia dideli pokyčiai. Šeškinei ir joje esančiam pirmajam „Akropoliui“ įtakos turės pajudėjusios nacionalinio stadiono statybos ir jo generuojami žmonių srautai, o multifunkcinis projektas „Akropolis Vingis“ atspindės visiškai kitokius naujos kartos žmogaus lūkesčius.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad kaip ir pirmasis, antrasis Vilniaus „Akropolis“ pretenduoja pradėti naują etapą Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje, kuri yra veikiama iš esmės pasikeitusio požiūrio į gyvenimo būdą.
Pasak jo, pirmasis „Akropolis“ Vilniuje tapo dideliu traukos centru, tačiau paties Šeškinės rajono iš esmės nepakeitė.
„Šeškinėje liko ir smulki prekyba ir paslaugos – jie su „Akropoliu“ nesidalina klientų srautais. Esminių pokyčių bus, kai šalia „Akropolio“ Šeškinėje bus įgyvendintas kelis dešimtmečius lauktas projektas – iškils nacionalinis stadionas su į jį atvyksiančiais renginių žiūrovais, įvairiomis sporto ir kultūros veiklomis, edukacija. Bus du labai stiprūs traukos projektai vienas šalia kito, kurie kartu generuos savo lankytojų srautus ir išnaudos jų sinergiją. Prognozuočiau, kad būtent nacionalinio stadiono ir „Akropolio“ kaimynystė Šeškinėje pretenduoja tapti šio rajono transformacijos pagrindu“, – sako M. Statulevičius.
Daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos pabaiga Šeškinėje planuojama 2025 metų pavasarį.
Svarbiausia – inžinerinė ir socialinė infrastruktūra
NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis sako, kad įgyvendinus „Akropolis Vingis“ projektą ir pilnai išplėtojus šią buvusią pramoninę teritoriją, Vilkpėdėje galima tikėtis panašaus teigiamo efekto kaip ir Naujamiestyje, Šnipiškėse ar kitose miesto vietose, kurios sulaukė reikšmingų viešųjų ir privačių investicijų.
„Kalbant apie didesnės apimties multifunkcinius projektus, kuriuose dominuoja biurai, prekybinės ir gyvenamosios paskirties objektai, tai gretimų teritorijų sąveika NT rinkos požiūriu dažniausiai būna teigiama. Ypač jeigu yra pakankamai investuojama ne tik į pastatų kokybę, bet ir į inžinerinę bei socialinę infrastruktūrą“, – teigia jis.
Pasak R. Reginio, vienas iš geriausių pastarojo dešimtmečio miesto plėtros pavyzdžių yra centrinė ir pietinė Naujamiesčio dalis. Šioje mikrorajono dalyje pastarąjį dešimtmetį aktyviai statomi nauji daugiabučiai ir verslo centrai, o buvusių gamybinių teritorijų konversija, senų pastatų renovacija ir investicijos į inžinerinę infrastruktūrą pagerino šios Naujamiesčio dalies įvaizdį ir tuo pačiu suteikė papildomo stimulo būsto pardavimo ar nuomos kainų augimui.
„Akropolis Vingis“ yra itin didelės apimties projektas ir reikšmingai prisidės prie pokyčių šiaurinėje Vilkpėdės seniūnijos dalyje. Įvertinus šio projekto apimtis ir šalia jo jau pradėtas daugiabučių statybas, galima sakyti, kad šalia Vingio parko bus išplėtotas modernus rajonas. Numatomi infrastuktūros pokyčiai, tarp kurių ir modernios požeminės pėsčiųjų perėjos po Geležinio vilko gatve įrengimas, sąlygos gyvybingo ryšio tarp Naujamiesčio ir Vingio parko sukūrimą.
„Kadangi šiaurinėje Vilkpėdės dalyje dominuoja senos statybos daugiabučiai ar neišskirtinės kokybės komercinės paskirties pastatai, tai tokios didelės teritorijos konversija taps tikra Vilkpėdės pažiba“, – prognozuoja „Ober-Haus“ atstovas.
Vilkpėdės „Akropolyje“ kursis nauja paslaugų ekosistema
LNTPA vadovas sako, kad išskirtina tai, jog šalia Vingio parko iškilsiantis „Akropolis Vingis“ turės ne vieną traukos centrą, tarp kurių bus ir koncertų salė, komplekse bus sujungtos skirtingos funkcijos – prekyba, laisvalaikio praleidimas, biurai ir ilgalaikei nuomai skirti apartamentai.
„Kokybinis pokytis rajone tikrai bus ženklus. Projekto plėtotojai atsižvelgia į tai, kad teritorija yra visiškai šalia žaliųjų miesto plaučių, o pati sostinė juda tvarumo link, stengdamasi diegti kuo tausesnius judėjimo bei gyvenimo principus. Tai atsispindės ir „Akropolis Vingis“ koncepcijoje, kuri naujam prekybos ir pramogų centrui leis darniai įsilieti į aplinką, o lankytojui pasiūlys visiškai naują laiko praleidimo bei apsipirkimo patirtį. Manyčiau, kad „Akropolis Vingis“ sukurs visiškai naują verslo ir paslaugų ekosistemą“, – prognozuoja M. Statulevičius.
Jo teigimu, tinkami logistiniai sprendimai leis lankytojams iki centro atvykti jiems patogiu būdu ir tai nebūtinai turės būti automobilis.
„Ateityje pirkinio dydžio ar svorio neturėtų apibrėžti tai, ar klientas atėjo pėsčiomis, atvyko dviračiu ar paspirtuku. Prekybos sektorius nuolat ieško modernių sprendimų ir tai, kaip pirkėjui užtikrinti jo prekės pristatymą, gali tapti naujų paslaugų ekosistemos pradžia. Buvusios pramoninės Vilkpėdės ir gretutinių teritorijų konversija truks apie 10-15 metų, tačiau pristatyti daugiafunkcinio komplekso „Akropolis Vingis“ projektiniai pasiūlymai leidžia prognozuoti, kad tai bus naujos kartos lūkesčius ir pasaulėžiūrą atitinkantis projektas, kuris atrakins rajono potencialą ir keis žaidimo taisykles prekybos patirčių srityje“, – sako M. Statulevičius.
Planuojama, kad buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje projekto „Akropolis Vingis“ statybos darbai turėtų prasidėti 2023 metais. „Akropolis Vingis“ bus ne vien prekybos ir pramogų centras. Kvartale numatyti biurai bei ilgalaikei nuomai skirti apartamentai erdvės, šalia jau statomas gyvenamųjų daugiabučių kvartalas „reVingis“.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]