Restauruotas pastatas, nuo kurio prasidėjo jėzuitų istorija Kaune

1

Restauruotas pastatas, nuo kurio prasidėjo jėzuitų istorija Kaune

Dar vienas Kauno Rotušės aikštėje esantis pastatas žvelgs į miestiečius atsinaujinusiu fasadu – Kultūros infrastruktūros centras (KIC) baigia tvarkyti Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso namą, kurio adresas – Rotušės a. 7.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad remontuoti, restauruoti fasadą – labai paprasti ir elementarūs darbai, tačiau iš tiesų turėjome ką veikti: iš pradžių teko atidengti, sutvarkyti įtrūkusias, pažeistas fasadų vietas, juos pertinkuoti, gruntuoti, glaistyti, dažyti; taip pat restauravome karnizus, piliastrus“, – pasakojo apie baigiamus darbus Juozas Lingvevičius, KIC techninės priežiūros projekto vadovas.

Pasak pašnekovo, projektas neapsiribojo tik fasadų atnaujinimu. Tuo pačiu buvo atlikti ir skardinimo darbai: pakeisti lietvamzdžiai, palangės, o taip pat naujais pakeisti pirmo ir antro  aukštų pastato langai. 

Visi šie darbai patikėti rangovams – UAB „Senamiesčio restauratoriai“.

Kaune jėzuitai įsikūrė Kojelavičių šeimos dovanotame name

 „Jėzuitams šis pastatas labai svarbus – tai pradžia, kur jie pradėjo kurtis Kaune. Šis  XVI a. statytas namas stovėjo tuometinėje Kauno turgaus aikštėje ir priklausė Kojelavičių šeimai, o vėliau buvo padovanotas vienuoliams. 1642 metais šiame vienuolynui pritaikytame pastate įsikūrė jėzuitai. 1643 metais vienuoliai nupirko gretimą Tolvaišų – Lackių sklypą su mūriniu namu. Iš pagrindų rekonstruotame name buvo įrengta palaimintojo Stanislovo Kostkos vardo koplyčia ir mokykla“, – pasakojo pastato istoriją Edita Zarembienė, Lietuvos jėzuitų provincijos projektų koordinatorė.

Tačiau vienuoliai, kaip ir visi kauniečiai, neilgai džiaugėsi ramiu gyvenimu. 1655 metais Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė ir Zaporožės kazokai užėmė, apiplėšė ir sudegino Kauną, o per gaisrą nukentėjo ir jėzuitų vienuolyno kompleksas. 1695-1699 metais pastatas buvo rekonstruotas, bet vėl nukentėjo per 1732 metų Kauno miesto gaisrą.

1761-1768 metais sudegusio statinio vietoje iškilo naujas dviaukštis vienuolynas. Bet vienuoliai jėzuitai neilgai jame šeimininkavo, nes 1773 metais popiežius Klemensas XIV panaikino Jėzuitų ordiną. Tiesa, Kaune jėzuitai pasiliko dar iki 1787 metų, o išvykdami savo bažnyčią, kolegiją ir vienuolyną perdavė broliams pranciškonams.

Tolesni istorijos vingiai ir vėl nepaliko jėzuitams priklausiusių statinių ramybėje. 1812 metais pastatas buvo pritaikytas karo ligoninei, o 1821 m. jėzuitų bažnyčia, 1824 m. – ir vienuolynas atiduoti stačiatikiams.

Ankstesni pastato savininkai jėzuitai į Kauną sugrįžo tik 1923 metais, po Pirmojo pasaulinio karo. Savo šventovę jie rado baisiausiai nuniokotą ir skubėjo kuo greičiau ją atkurti. 

Vienuolynas ir kolegija buvo restauruojami pagal architekto E. Pejerio 1925 metais parengtą projektą: pastatas buvo paaukštintas, iškilo trečias ir ketvirtas aukštai, įrengta terasa. 1928 m. pastatas pritaikytas berniukų gimnazijai.

Tačiau rami kasdienybė ir vėl truko labai trumpai: karas, sovietų okupacija, ir 1949 metais bažnyčia bei vienuolynas buvo uždaryti, pastatai atiteko  profesinei technikos mokyklai.

Fasadui tvarkyti – 50 tūkst. eurų

Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia su vienuolyno ir kolegijos pastatais Lietuvos jėzuitams grąžinta 1990 metų vasario 2 d.  Šiuo metu vienuolyno  pirmo  ir antro aukšto patalpomis naudojasi Kauno jėzuitų gimnazija, o trečiame ir ketvirtame gyvena vienuoliai – jėzuitai, atnaujintoje terasoje nuolat vyksta renginiai. 

Pasak E. Zarembienės, Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 22365) pastatai nuolat buvo prižiūrimi, tačiau dėl finansų trūkumo darbai vyko etapais: pirmiausiai buvo tvarkomas Perkūno namas, vėliau bažnyčia, dar vėliau gimnazijos pastatas,  dabar – vienuolyno pastatas. Jam tvarkyti taip pat skirta 50 tūkst. eurų iš Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programos lėšų ir dalinai prisidėjo Lietuvos jėzuitų provincija.

KIC nuotraukos: Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso namas prasidėjus restauravimo darbams ir jiems baigiantis.

Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, –

Rekomenduojame

„YIT Lietuva“ atliks kelio šalia Grigiškių remontą – naudą pajus ir vairuotojai, ir gyventojai

„YIT Lietuva“ atliks kelio šalia Grigiškių remontą – naudą pajus ir vairuotojai, ir gyventojai

Darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl rajoninio kelio Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai 6,1 km ilgio ruožo kapitalinio remonto. Šalia Vilniaus esantis ruožas bus išasfaltuotas, o tai reikšmingai pagerins eismo sąlygas kelyje ir padės spręsti aplinkiniams gyventojams aktualias dulkių taršos ir triukšmo problemas. Kelio remonto darbus planuojama užbaigti iki […]

Viena esminių elektros instaliacijos klaidų: daro dauguma, bet apie pasekmes nesusimąsto

Viena esminių elektros instaliacijos klaidų: daro dauguma, bet apie pasekmes nesusimąsto

Patikimai veikiantys buitiniai ir kiti elektros prietaisai namuose – komfortas, kuris prasideda sulig tvarkinga būsto elektros instaliacija. Tačiau neretai apie tai nepagalvojama ir į elektros darbus žiūrima aplaidžiai, ypač kuriantis naujame būste arba atliekant kapitalinį remontą. Tad kokių esminių klaidų derėtų vengti, kokių taisyklių reikėtų paisyti ir kokiomis prevencinėmis priemonės rekomenduojama pasirūpinti, kad viskas namuose […]

Vilniaus m. savivaldybės darbuotojams suteiktos išsamios NŽT specialistų konsultacijos

Vilniaus m. savivaldybės darbuotojams suteiktos išsamios NŽT specialistų konsultacijos

Pastaruoju metu padaugėjo asmenų skundų dėl Vilniaus miesto savivaldybės nevykdomų ar vėluojamų atlikti užduočių Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimas teisės aktų nustatytu laiku ir be vėlavimų yra svarbus daugeliui Vilniaus gyventojų ir verslo atstovų, todėl šiai problemai spręsti […]

Kaip keistųsi situacija, jeigu liftai atitiktų vartotojų poreikius

Kaip keistųsi situacija, jeigu liftai atitiktų vartotojų poreikius

iftai yra sritis, kurioje susipina verslo ir vartotojų interesai bei techninis ir teisinis reglamentavimas. Ir visa tinkamai veiks tik tuomet, kai dėmesio centre pirmiausia bus žmogaus siekis judėti saugiai, lengviau ir paprasčiau. Liftas žmogaus judėjimą turi daryti paprastesnį. Tą suprato lifto prototipą sukūrę dar senovės Romos, Egipto gyventojai. Antroje 20 a. pusėje imta kalbėti apie […]