Renovacijos naudos skaičiuoklė atskleidė – per 10 metų sutaupoma geram automobiliui

Renovacijos naudos skaičiuoklė atskleidė – per 10 metų sutaupoma geram automobiliui

Apie tai, kad renovacija naudinga neverta diskutuoti – priežasčių renovuoti namą yra daug: patrauklesnė jo išvaizda, padidėjusi nekilnojamojo turto vertė, ilgesnė eksploatacija, mažesnė aplinkos tarša ir finansinė nauda – sumažėję šildymo kaštai. Ekspertų sukurta renovacijos naudos skaičiuoklė atskleidė, kad papildomai apšiltinus namą, per 10 eksploatacijos metų šildymui galima sutaupyti apytikslę 19870 eurų sumą, o teigiamas poveikis aplinkos tausojimui – didžiulis.

 

Dideli šilumos kainų pokyčiai

 

Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos. Lyginant su praėjusiais metais, gamtinės dujos pabrango dvigubai, o biokuro kainos išaugo apie  30-40 proc. Svarbu pažymėti, kad 75 proc. šildymui naudojamo kuro sudaro biokuras, o 17 proc. – dujos, todėl brangstant sudedamosioms kuro dalims, natūraliai auga ir šildymo sąskaitos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad šiemet šildymo sezono metu galutinė vidutinė šilumos kaina vartotojams visoje Lietuvoje didės apie 30 proc. ir sieks apie 5,3 cento už kWh (be PVM). Manoma, kad lapkričio mėnesį Vilniuje šilumos kaina bus 49 proc. didesnė nei pernai, Šiauliuose – 29 proc., Klaipėdoje – 16 proc., Panevėžyje – 14 proc., Kaune – 3 proc. Žinoma, šildymo kainos renovuotuose ir nerenovuotose namuose skirsis: vieni gyventojai už tą patį būsto plotą tame pačiame mieste mokės daugiau, kiti – mažiau. Pavyzdžiui, už šildymą nerenovuotame name gali tekti mokėti virš 100 eurų, o renovuotame – vos 20 eurų, todėl beveik niekam nebekyla abejonių, kad didžiausias potencialas siekiant sumažinti šildymui skiriamas išlaidas daugiabučiuose – būsto renovacija.

 

Tendencija – vėdinami fasadai populiarės

 

Beveik niekam nebekyla abejonių ir dėl senos statybos – 1990 m. ir senesnių – individualių pastatų renovacijos ar bent jau jų apšiltinimo. Pirmasis žingsnis norint seną namą padaryti efektyvesniu ir pagerinti patalpų komfortą yra fasado šiltinimas. ,,Namo renovaciją ir modernizaciją labai svarbu pradėti nuo jo šiltinimo, o pačiame renovacijos procese svarbu naudoti efektyvias ir kokybiškas medžiagas“, – sako dr. Andrius Buska, UAB ROCKWOOL techninis vadovas. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo kompetencijų skyriaus vedėjas Marius Smaidžiūnas sako, kad patirtis ir tyrimai rodo, jog renovavus individualų namą sutaupoma vidutiniškai 63 proc. šilumos energijos. Pasak jo, nusprendę atnaujinti senos statybos pastatą, gyventojai dažniausiai pirmiausiai renkasi fasado atnaujinimą. Lietuvoje dažniausiai renkamasi tinkuojamus fasadus, kurie apšiltinami putų polistirenu ir vėdinamus fasadus, kurie apšiltinami naudojant akmens vatą. Vėdinami fasadai – efektyvesni, tačiau tokios šiltinimo sistemos kaina iki šiol buvo didesnė apie 30 proc., dabar šiltinimo medžiagų kainų skirtumas sumažėjo, todėl tikėtina, kad vėdinami fasadai populiarės.

 

Renovacijos naudos skaičiuoklės atskleisti faktai 

 

Bendrovės  ROCKWOOL ekspertai sukūrė renovacijos naudos skaičiuoklę, kuri jos naudą pagrindžia skaičiais. Skaičiuokle parengiama ataskaita, kurioje pateikiami individualaus gyvenamojo namo sienų ir stogo, papildomo šiltinimo naudos rezultatai, parodant galimus finansinius sutaupymus šildymui per vieną sezoną bei taršos į aplinką sumažinimą. Skaičiavimo rezultatai grindžiami vartotojo į skaičiuoklę įrašytais (ar pasirinktais) duomenimis, atsižvelgiant į esamo namo tipą, naudingą plotą, statybos metus, vietovę, šildymo sistemą bei numatomą sienų ir stogo konstrukcijų šiltinimo būdą, remiantis rekomenduojamais papildomo šiltinimo sprendimais.

Skaičiavimo pavyzdžiui atlikti pasirinktas privatus vieno aukšto (apie 150 kv. m. bendro ploto) namas  Vilniuje. Jis buvo pastatytas iki 1992 m., t. y. be papildomo šiltinimo sluoksnių konstrukcijose naudojimo, o šildymui naudojamos gamtinės dujos. Dabar norima tą namą renovuoti iki B energinio naudingumo klasės, siekiama pasinaudoti APVA parama: apšiltinti sienas įrengiant dailylenčių apdailą ir apšiltinti neeksploatuojamą perdangą.

Paskaičiuota, kad per 1 m2 neapšiltintos sienos konstrukciją per vieną šildymo sezoną šildymo išlaidos siekia – 8,96 EUR/m2, apšiltinus sienas per šildymo sezoną sutaupoma 7,69 EUR/m2. Iš viso apšiltinus namo sienas per vieną šildymo sezoną galima sutaupyti 1246 eurus.

Analogiškai galima paskaičiuoti ir stogo apšiltinimo naudą. Šildymo išlaidos per 1 m2 neapšiltinto stogo konstrukciją per vieną šildymo sezoną siekia 6,00 EUR/m2, o apšiltinus stogą sutaupoma – 4,94 EUR/m2. Iš viso apšiltinus namo stogą per vieną šildymo sezoną galima sutaupyti 741 eurą. Apšiltinus namo sienas ir stogą per vieną šildymo sezoną galima bendrai sutaupyti 1987 eurus. Iš šio palyginimo matome, kad papildomai apšiltinus namą, per 10 eksploatacijos metų šildymui galima sutaupyti apytikslę 19870 eurų sumą.

 

Renovacijos įtaka aplinkos oro kokybei

Negalime ignoruoti to, kad dėl oro taršos pirmalaikių mirčių skaičius Europoje vis dar yra per didelis. Visų Europos Sąjungos (ES) direktyvų, susijusių su energijos taupymu, pagrindinis tikslas – sumažinti išmetamų teršalų kiekius į aplinką. Aukšto energinio naudingumo lygio pastatai yra gerokai efektyvesni, ekonomiškesni ir palankesni gamtai. Atsižvelgiant į technologijų raidą ir galimą energijos kainos kilimą pasauliniu mastu, vis dažniau atkreipiamas dėmesys, kad artimoje ateityje beveik nevartojantys energijos pastatai bus optimalus variantas kalbant apie naujus ir atnaujintus pastatus. Jei norime sėkmingai eiti tuo keliu ir visapusiškai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, turime dar labiau sumažinti oro taršą ir labiau suderinti oro kokybės standartus su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

Bendrovės  ROCKWOOL sukurta skaičiuokle galima paskaičiuoti ir CO2 išmetimo į aplinką mastus. Skaičiuojama anksčiau pasirinkto namo aplinkos tarša – į aplinką per 1 m2 neapšiltintos sienos konstrukciją per vieną šildymo sezoną išmetama 32,9 kg CO2 /m2. Apšiltinus sienas sumažinama CO2 išmetimų į aplinką 28,2 kg CO2 /m2. Teigiamas poveikis aplinkai dėl CO2 emisijos sumažėjimo per 10 metų  laikotarpį atitinka maždaug tiek – kiek sugeria 292 augantys miške medžiai.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Misiukas, UAB ROCKWOOL

Rekomenduojame

„Citus“ analitikai: Vilniuje – štilis ir grėsmė, kad kainos kils sparčiau

„Citus“ analitikai: Vilniuje – štilis ir grėsmė, kad kainos kils sparčiau

Priešpaskutinis metų mėnuo buvo labai panašus į ankstesnius tris: lapkritį Vilniuje rezervuota 466 naujų būtų ir kotedžų, spalį – 454, rugsėjį ir rugpjūtį, atitinkamai, 437 ir 435. Didesnis skaičius rezervacijų, 633 buvo liepą, tiesa, birželį skaičius taip pat buvo panašus – 484. Jei tendencija nepasikeis ir gruodį, paskutinis ketvirtis gali būti prastesnis nei pernai ar […]

„Akropolis Group“ valdomų prekybos centrų portfelį papildė naujas pirkinys – prekybos centras „Alfa“ Rygoje

„Akropolis Group“ valdomų prekybos centrų portfelį papildė naujas pirkinys – prekybos centras „Alfa“ Rygoje

Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei „Akropole“ Rygoje valdanti bendrovė „Akropolis Group“ baigė vieno didžiausių prekybos centrų Rygoje – „Alfa“ įsigijimą. Latvijos sostinėje įsikūrusio prekybos centro pirkimo-pardavimo sandoris užbaigtas lapkričio 30 d., įsigyjant 100 proc. „Alfa“ centrą valdančios įmonės SIA „Delta property“ akcijų. „Prekybos ir pramogų centrų plėtra pandemijos metu yra iššūkis, […]

HOMA prognozė: sostinės ekonominės klasės būstų segmentas savo piko dar nepasiekė

HOMA prognozė: sostinės ekonominės klasės būstų segmentas savo piko dar nepasiekė

Per 10 šių metų mėnesių nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai Vilniuje pardavė virš 6 tūkst. butų. Pusė jų – ekonominės klasės. Pasak ekspertų, pardavimai šiame segmente auga kurį laiką ir tendencija, panašu, dar išsilaikys. Sostinės Pilaitės rajonas yra tarp populiariausių, kuriame Vilniaus gyventojai noriai perka būstus. Vystytojai čia daugiausiai parduoda butus, kurių plotas 44-58 kvadratai. Tokie […]

„Realco“: naujų būstų pardavimai Vilniuje stabilizavosi, tačiau pigesnio būsto tikėtis nereikėtų

„Realco“: naujų būstų pardavimai Vilniuje stabilizavosi, tačiau pigesnio būsto tikėtis nereikėtų

Šių metų ketvirtąjį ketvirtį pirminė Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka ir toliau mažina apsukas. Bendrovės „Realco“ duomenimis, lapkritį sostinės pirminėje rinkoje parduota 311 būstų, tai yra 46 proc. mažiau nei šių metų vidurkis, kuris siekia 580 būstų per mėnesį. Tačiau vėstanti rinka nereiškia gerų žinių pirkėjams – požymių, dėl kurių galėtų kristi būsto kainos, kol […]

Šilutės miesto istorinę dalį papuošė sutvarkytas  paveldo objektas – Našlaičių globos namai

Šilutės miesto istorinę dalį papuošė sutvarkytas paveldo objektas – Našlaičių globos namai

Kultūros infrastruktūros centras (KIC) gali pasidžiaugti dar vienu sutvarkytu paveldo objektu, esančiu Šilutėje – Našlaičių globos namais. Istorinis pastatas savo išvaizda atkreipia ne tik miesto gyventojų, bet ir atvykstančių miesto svečių dėmesį. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios pastatų kompleksui priklausantis Našlaičių globos namų pastatas, esantis miesto istorinėje dalyje, jau kuris laikas traukė praeivių žvilgsnius apgriuvusiomis, aptrupėjusiomis […]

Tyrimas išryškino mūsų požiūrį į drabužių priežiūrą – tai vargina: ekspertai įvardijo, ką darome ne taip

Tyrimas išryškino mūsų požiūrį į drabužių priežiūrą – tai vargina: ekspertai įvardijo, ką darome ne taip

Jei nepažįstate nė vieno, kuris mėgautųsi paklodžių lyginimu ar medituotų džiaustydamas drabužius, nieko nuostabaus. Neseniai atliktame tyrime paaiškėjo, jog daugybė lietuvių šių iš pažiūros paprastų užduočių negali pakęsti. Instagramo paskyros „Susitvarkyk“ autorė Toma Šokelė kadaise ir pati dalies jų kratėsi, tačiau ilgainiui atrado esminę nemeilės priežastį. Kokia ji ir kokias visiems praversiančias rūpinimosi skalbiniais taisykles […]