Pastaruoju metu visuomenėje daug kalbama apie sostinės miegamųjų rajonų gaivinimą. Nepaisant įvairių iniciatyvų šia kryptimi, ne visi rajonai „bunda“ vienodu greičiu. Kaip renkantis būstą įvertinti, ar nusižiūrėtas rajonas vystosi reikiama linkme, pataria ekspertė.

XX a. antroje pusėje sukurtiems gyvenamiesiems rajonams Lietuvoje ilgą laiką trūko išskirtinumo, galimybių leisti laisvalaikį, gyvybės, tačiau pastaruoju metu matomas jų atsigavimas, pasakoja Edita Gudauskienė, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.

„Nepaisant minėtų trūkumų, miegamieji seni rajonai, palyginus su kuriamomis naujomis gyvenvietėmis, turi ir savų pliusų. Juose įprastai yra gerai išvystytas viešojo transporto tinklas, šalia yra mokyklos, darželiai, poliklinikos. Be to, šie rajonai dažnai yra ir arčiau miesto centro. Kita vertus, svarstant apie būsto įsigijimą miegamajame rajone, būtina įsivertinti ir kitus aspektus, kurie garantuos ilgametį rajono gyvybingumą“, – pažymi E. Gudauskienė.

Kaip sužinoti suplanuotą infrastruktūrą

Vienas jų – rajone jau įrengta ar suplanuota įrengti viešoji laisvalaikio infrastruktūra, kaip dviračių takai, vaikų žaidimų, sporto aikštelės.

„Pastaruoju metu Vilniuje tiek centre, tiek gyvenamuosiuose rajonuose yra sparčiai plėtojamos viešos sporto erdvės – nuo futbolo aikščių iki diskgolfo kompleksų. Tokios laisvalaikio erdvės šalia namų garantuoja, kad gyvenamasis rajonas bus pilnas gyvybės, nes nereikės ieškoti poilsio erdvių vykstant į centrą ar kitus rajonus. Be to, jos suteikia galimybę burtis vietinėms bendruomenėms, kurios įkvepia rajonui išskirtinę dvasią“, – kalba E. Gudauskienė.

Ji prideda, kad jau esančią ar planuojamą infrastruktūrą Vilniuje galima rasti interaktyviame žemėlapyje.

Kokie rajone įsikurs verslai

Kitas aspektas, kurį reikėtų įvertinti renkantis būstą miegamajame rajone – verslo plėtra. Kaip pasakoja E. Gudauskienė, Vakaruose įprastai pirmuose daugiabučių aukštuose kuriasi įvairios parduotuvės, paslaugų tiekėjai. Tokia tradicija Vilniuje pastebima praktiškai tik Senamiestyje.

Tačiau dabar naujuoju Vilniaus bendruoju planu savivaldybė skatina verslo kūrimąsi pirmuosiuose daugiabučių aukštuose. Bendrajame plane įtvirtinta, kad NT vystytojai gali pretenduoti į padidintą projektų užstatymo intensyvumą, jeigu daugiabučių pirmuose aukštuose yra įkuriamos erdvės paslaugoms ar socialinei veiklai.

„Tai naudinga visiems, nes pirmuose aukštuose šalia gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takų gyventojams įsikurti nėra itin patrauklu dėl mažesnio privatumo ar galimo triukšmo, tačiau tokia lokacija itin domina smulkius verslus, nes suteikia galimybę jiems būti arčiau savo klientų. Pavyzdžiui, mūsų projektuose daugiausia kurias tokie verslai kaip grožio salonai, gėlių parduotuvės, odontologijos kabinetai, maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Gyventojams tai patinka, nes turėdami paslaugų pasirinkimą prie namų, jie gali daugiau laiko praleisti savo gyvenamajame rajone“, – teigia E. Gudauskienė.

Sužinoti, ar rajone planuoja įsikurti daugiau verslų, galima pasiteiravus apie tai rajone statomų daugiabučių projektų plėtotojų.

Ar suplanuotos žaliosios erdvės

Nors Vilniuje aplink miegamuosius rajonus yra daug natūraliai susiformavusių miškelių bei pievų, gyvybės rajonui itin prideda plėtotojų ir savivaldybės išvystyti parkai ar skverai su profesionaliu apželdinimu ir laisvalaikio infrastruktūra. Tokios erdvės dažnai tampa tam tikru rajono traukos centru.

„Pastaruoju metu matome nemažai jau iškilusių ar planuojamų tokių naujų žaliųjų erdvių Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose. Pavyzdžiui, Šnipiškėse buvo sutvarkytas Neries senvagės slėnis bei įrengta „Drakonų pieva“. Viršuliškėse tvarkomas J. Rutkausko skveras, Pilaitėje žalias skveras planuojamas prie naujos Šv. Juozapo bažnyčios, o mes savo ruožtu šiame rajone taip pat projektuojame rekreacinę zoną, kurioje bus vyšnių parkas“, – vardina E. Gudauskienė.

Sužinoti daugiau apie mieste planuojamas rekreacines erdves galima NT duomenų bendrovių žemėlapiuose, pavyzdžiui, čia.

Rajono estetinis potencialas

Vienas didžiausių senesnių gyvenamųjų rajonų minusų – nepatraukli sovietinių pastatų išvaizda. Tačiau daugelyje šių rajonų yra plėtojami nauji pastatai bei vyksta senųjų renovacija, kas keičia rajono estetinę išvaizdą į gerąją pusę.  E. Gudauskienė pataria prieš kraustantis į gyvenamąjį rajoną pasidomėti, kaip jis atrodys kelių metų bėgyje.

„Nors sostinėje renovacijos procesas kurį laiką vyko lėčiau nei mažesniuose šalies miestuose bei miesteliuose, tačiau dabar daugiabučių modernizavimo darbai vyksta aktyviau ir vaizdas gyvenamųjų daugiabučių kvartaluose keičiasi. Tvarkomi ne tik seni daugiabučiai, bet ir kiemai, dėl ko senų daugiabučių kvartalai tampa jaukesni, patrauklesni jauniems žmonėms“, – sako E. Gudauskienė.

Vilniaus mieste iš viso renovuoti 275 daugiabučiai – tai sudaro tik 5,3 proc. visų miesto daugiabučių, tačiau situacija sparčiai keičiasi: šiuo metu savivaldybėje renovuojami 194 namai, dar 193 renovacijos yra suplanuotos. Pasitikrinti, kur numatyta renovacija galima oficialiame Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapyje.

„Be abejo, svarbu atsižvelgti ir į naujai rajone statomų projektų estetinę pridėtinę vertę. Ar planuojamų namų fasadas bus iš kokybiškų ir ilgaamžių medžiagų, kaip pastatai įsilies į bendrą rajono aplinką, kokia suplanuota aplink bendra infrastruktūra, apželdinimas. Sužinoti daugiau apie rajone planuojamus projektus ir kaip jie atrodys, galima NT duomenų bendrovių puslapiuose arba Vilniaus 3D žemėlapyje“, – pataria „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.

Pranešimą paskelbė: Goda Budreikaitė, UAB „coagency”