Pastatų, miestų, aplinkos prieinamumas daugeliui iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip XXI amžiaus iššūkis. Tačiau erdvėse skirtingus keblumus patiria tėvai su vežimėliais, senjorai, žmonės su įvairiomis negaliomis. Ar įmanoma suderinti skirtingus poreikius ir pritaikyti aplinką visiems? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorius dr. Gintaras Stauskis teigia, kad įmanoma, tačiau yra labai plona riba tarp to, kas vienam patogu, o kitam – pavojinga.
1993 metais Lietuvoje buvo priimtas ir pradėtas taikyti pirmasis miestų, pastatų ir jų aplinkos formavimą reguliuojantis teisės aktas RSN 154-93. Prie jo rengimo prisidėjo ir VILNIUS TECH profesorius – tuo metu dar doktorantas Gintaras Stauskis. Šiandien profesorius jau daugiau nei 30 metų atlieka tyrimus, prisideda rengiant teisės aktus, organizuoja konferencijas, mokymus ir kasdienybėje niekuomet nepraeina pro šalį pastebėjęs infrastruktūros sprendimą, kuris, galbūt, nėra tinkamas daugeliui – juk pastatai neturėtų žaloti.
„Per 30 metų požiūris, teisės aktai pasikeitė. Tuomet norėjome padėti žmonėms, kurie tiesiog negalėjo išeiti iš namų. Šiandien stengiamės orientuotis į optimalius reikalavimus, kurie, tikimės, apims daugelio skirtingų žmonių, ne vien su negalia, poreikių“, – dalinasi profesorius bei džiaugiasi, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvoje galėjome kalbėti tik apie bazinius poreikius, sveikatos, saugumo užtikrinimą miestuose, o šiandien bandome saugumą integruoti į architektūrą ir siekiame aukštesnės kokybės.
Šiais metais prof. dr. G. Stauskis vedė mokymus architektams aštuoniose šalies apskrityse (inicijuotus Asmens su negalia teisių agentūros prie SADM) ir dalinosi patarimais bei dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis. Pavyzdžiui, iš gatvių įvažos į sklypus dažnai projektuojamos taip, kad kinta pėsčiųjų tako lygis – tada tenka projektuoti nuovažas, numatyti skiriamuosius ženklus ar taikyti kitas priemones – sukuriame pavojingą vietą (žr. nuotr.). Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad neretai žmonėms su negalia automobilių stovėjimo vietos yra suprojektuotos taip, kad išlipęs iš automobilio asmuo atsiduria eismo sraute. Mokslininkas kviečia susimąstyti ir apie dažnai pamirštamus vaikų ergonominius parametrus – mažesnį ūgį ir fizinę jėgą, kurie turi įtakos jų saugumui ir aplinkos prieinamumui.
Prof. dr. G. Stauskis pabrėžia, kad aplinkos prieinamumo visiems reglamentai Lietuvoje yra atsiradę vėliau nei kiti, todėl vis dar reikalinga ugdyti praktiką ir įprotį: „Dažnai žmonės galvoja, kad pirma suprojektuosiu pastatą, o tada pritaikysiu. Bet iš tiesų, jeigu jis nuo pat pradžių pagalvotų apie tai, išvengtų daugybės klaidų ir tinkami sprendimai nieko papildomai nekainuotų. Tiesa, jau dabar kai kurie užsakovai net nurodo itin specifinius pritaikymo visiems reikalavimus ir tai palengvina darbą projektuotojui.“
Tyrėjas taip pat akcentuoja, kad būtina ne tik visuomet atnaujinti reglamentus, bet ir reikalingi praktiniai vadovai pastatų ir kraštovaizdžio architektams, nes kūrybiškai taikyti teisės aktus reikia didelės patirties. Mokslininkas kviečia bent kartą pastebėti, kaip neregys eina per gatvę arba kaip žmogus su vežimėliu (tiek su negalia, tiek tėvai su vaiku) bando pro duris įeiti į pastatą. Atlikdamas tyrimus ir dirbdamas su studentais, profesorius stengiasi kalbėtis su bendruomene bei kviečia išbandyti ir vertinti pasiūlymus, kadangi formalūs vieši projektų svarstymai sudaro mažai galimybių objektyvioms diskusijoms ir tinkamiausių sprendimų visiems paieškai.
Dar vienas tyrėjo patarimas – nusipiešti žmogaus judėjimo po pastatą arba sklypą trajektoriją. Tai padės atrasti kritinius taškus, kuriems turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Pasak profesoriaus, būtent sklypas ir lauko erdvės yra ta sritis, kuriai Lietuvoje šiuo metu reikia ypatingo dėmesio, kadangi čia daroma daugiausia klaidų.
Vis tik, profesorius teigia, jog aplinką pritaikyti įmanoma tik 95 procentams, kadangi visuomet išliks tų, kurie turi itin specifinių poreikių. Be to, atsiranda ir naujų ar yra dar nepakankamai ištirtų sutrikimų, tokių kaip ypatingas jautrumas garsui, šviesoms, mirgėjimui ir pan. Šiandien novatorius siekia atrasti formulę, tinkamiausią daugeliui: „Mane domina skirtingų naudotojų skirtingi poreikiai aplinkoje, ta plona riba, kurioje žmonių poreikiai susilieja. 15 ar 20 milimetrų? Kalbant apie slenkstį, keli milimetrai vienam patogu – kitam gali būti didelė kliūtis.“
Gruodžio 3-ąją, Tarptautinės žmonių su negalia dienos proga., prof. dr. G. Stauskis kviečia dalintis gerąja praktika, kurti kūrybiškus sprendimus ir kalbėtis apie aplinkos prieinamumą visiems.
Pranešimą paskelbė: Milda Mockūnaitė-Vitkienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Viena didžiausių šalies rangos AB Panevėžio statybos trestas (PST) sutarė dėl medinių padėklų ir jų apvadų „JPackaging“ gamyklos statybos darbų. Panevėžio statybos trestas pasirašė beveik 14 mln. Eur (su PVM) vertės sutartį su „TMV Capital“ įmonių grupės bendrove „JPackaging“ ir Šeduvos pramoniniame parke, Radviliškio rajone, statys gamyklą. 21 ha sklype bus statomas vieno aukšto su […]
Trečiadienį Vilniuje vykstančioje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core” aplinkos ministras Povilas Poderskis pristatė būsimas reformas ir planus mažinti biurokratines kliūtis statybų sektoriuje. „Būsimus darbus planuosime pagal aiškius duomenis ir skaičius. Galima ginčytis dėl idėjų ir nuomonių, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Jeigu, pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po praėjusių metų lapkričio 1 d. nė vienas statybą leidžiantis […]
Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai svarbių statinių mini Kultūros infrastruktūros centro (KIC) direktorius Šarūnas Šoblinskas, aptardamas pagrindinius 2024 metų […]
Sutelktinio finansavimo platformos „Estateguru“ pajamos neaudituotais duomenimis 2024 metais siekė 8,4 mln. eurų, o pelnas pirmą kartą fintech bendrovės istorijoje perkopė 100 000 Eur. Platformos investuotojai pernai uždirbo 12,6 mln. eurų. 2024 m. platformos investuotojams sugrąžinta daugiau kaip 128 mln EUR paskolų, iš kurių 12,6 mln. eurų sudarė uždirbtos palūkanos. Vidutinė investicijų grąža siekė 10,61 […]
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ tęsia gyvenamojo kvartalo „Baltupis“, įsikūrusio Vilniaus Baltupių rajone, plėtrą. Iš pirmuoju etapu statomų 155 butų daugiau nei trečdalis jau yra parduota. Antrojo etapo metu, adresu Didlaukio g. 45B, bus pastatyta dar 200 gyvenamosios paskirties butų ir komercinių patalpų su daline apdaila. Planuojama, kad šio etapo statybos bus baigtos iki […]
Verslo bankas „OP Corporate Bank“ ir nekilnojamojo turto plėtros UAB „Merko būstas“ susitarė dėl 30 mln. Eur paskolos. Lėšos bus skirtos finansuoti šešių daugiabučių kvartalo „Šnipiškių URBAN“ statybas Vilniaus Šnipiškių mikrorajone. „Gyvenamojo būsto paklausa atsigauna – esame ant dar vienos nekilnojamojo turto pakilimo bangos ir didžiausios sėkmės gali tikėtis tie vystytojai, kurie sugebės rinkai operatyviai […]