Priėjimas prie vandens telkinių: ne tik teisės, bet ir pareigos

Priėjimas prie vandens telkinių: ne tik teisės, bet ir pareigos

Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės naudojimo santykius ir sąlygas, nustatyta žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų (naudotojų) pareiga leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis. Prie kiekvieno didesnio natūralaus vandens telkinio yra nustatytos pakrantės apsaugos juostos ir zonos, kuriose užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas.

Greta teisės naudotis vandens telkiniais poilsiautojams Lietuvos Respublikos teisės aktai numato ir tam tikras pareigas: negalima eiti per privatų kiemą / sklypą, naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti ir pan.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenų teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareigą ją sutvarkyti. 

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus). 

Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose. Lietuvos Respublikos specialiojo žemės naudojimo įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrus nuo vandens telkinio kranto, išskyrus tam tikrus, išimtinius atvejus.

Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos  administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba bauda asmenims nuo 30 iki 140 eurų ir bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 290 eurų.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, kurie kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką.

Pranešimą paskelbė: Kristina Žukovska, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus poilsis yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių įsipareigoja rūpintis savo fizinės būklės gerove ir ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Sportuoti viešosiose erdvėse, ypač miesto teritorijoje, tampa vis populiariau. Tačiau reikia suprasti, kad netinkamai sutvarkytos sporto aikštelės ir takai gali kelti grėsmę sportuojančiųjų saugumui ir […]


Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Pernai dėl ekonominės aplinkos neapibrėžtumo sulėtėjus statybų apimtims, sertifikuota kiek mažiau pastatų nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai neabejoja, kad šiais metais „žaliųjų“ pastatų skaičius vėl augs, o tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų poreikį didins ir į biurus sparčiau grįžtantys darbuotojai. Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, […]


Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek ir asmeninių poreikių tenkinimui – yra ilgalaikė investicija. Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris pabrėžia, kad sklypą pirkti reikėtų tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus tiek praktinius, tiek teisinius jo pirkimo aspektus. Pasak specialisto, tai užtikrina sklandų verslo vystymą ateityje, o taip pat ir […]


„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ įsigijo logistikos parką „J13“ netoli Talino. Visiškai išnuomotą parką, kuris yra vienas didžiausių Estijoje, sudaro 40 000 kv. m logistikos ir lengvosios pramonės patalpų. Tai dešimtasis ir paskutinis 350 mln. eurų vertės fondo, kuris šiuo metu yra visiškai investuotas, sandoris.  Logistikos parkas „J13 Logistics […]


Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Nuosavybės teise Jums priklauso nekilnojamasis turtas – sandėlis, slėptuvė ar sodo namelis. Tačiau, minėtas nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės arba yra po ja. Jokios sutarties dėl valstybinės žemės nuomos nesate sudaręs, tačiau vieną dieną gaunate pranešimą, jog nesate įvykdęs pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors nesate valstybinės žemės nuomininkas. Apie tai, kokias pareigas […]


„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ antrąjį 2023 m. pusmetį užbaigė 15 mln. eurų padidintu turtu. Pastarasis per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo net 11,5 proc. – nuo 134,5 mln. eurų 2022 m. iki 149,9 mln. eurų 2023 m. Neaudituotais 2023 m. antrojo […]