Pramoninis dizainas: geriausi sprendimai išlieka šimtmečius

Kai kitą kartą prekybos centre kilsite į viršų, atkreipkite dėmesį į eskalatorių – važiuojantys laiptai iš esmės išliko nepakitę nuo 1896-ųjų, kai Niujorke buvo sukurtas ir sumontuotas pirmasis eskalatorius. Faktas: geras pramoninio dizaino sprendimas skaičiuoja antrą šimtmetį net ir šioje dinamiškoje realybėje, kai technologijos keičia kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą.
Tą patį tikriausiai bus galima pasakyti apie „Apple“ pramoninio dizaino grupės vadovo, dizainerio Jonathano Paulo Ive‘o darbus, vokiečio Dieterio Ramso projektus bendrovei „Braun“, ar brito Davido Melloro sprendimus, su kuriais galima susidurti ir prie pietų stalo (legendinis įrankių komplektas „Pride“, sukurtas 1950-aisiais ir vis dar puikiai perkamas), ir vaikštant mieste pavakary (gatvių apšvietimas, sėdėjimo zonos), ir vairuojant automobilį (šviesoforų dizainas).
Geras dizainas, pasak D. Ramso, turi būti inovatyvus, palengvinti produkto naudojimą, padaryti jį suprantamą. Jis nėra prikišamai matomas, ilgaamžis, kruopštus, nekenksmingas aplinkai ir tiek mažai „dizaineriškas“, kiek tik įmanoma. Kitaip tariant, geras dizainas yra ne tik meno kūrinys, bet ir inžinerinių sprendimų ir kūrybinio darbo rezultatas.
„Šiais technologijų laikais ypač paprasta įgyvendinti savo produktų idėjas, nes „bendrauti brėžiniais“ galima su viso pasaulio gamintojais ir klientais, o naujausios technologijos (3D spausdinimas, automatizavimas, robotizacija) yra ranka pasiekiamos“, – teigia Jurgis Mikolainis, bendrovės „Pifka“ direktorius.
Pasak jo, pramonės inžinieriai rinkoje yra visada paklausūs.
Studentės sukurtas projektas sulaukė didžiulio susidomėjimo
„Nuo mokyklos domėjausi tiek tiksliaisiais mokslais, tiek menu – nuolat piešdavau, susidomėjau fotografija ir iki šiol fotografuoju, mėgau kūrybinį rašymą, universitete išmokau dirbti maketavimo programomis. Taip pat labai mėgau matematiką, fiziką“, – teigia Justina Sutkutė, Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti pramoninio dizaino inžineriją.
Studentės sukurta profesionalios virtuvės bufeto vizualizacija, kurią ji įgyvendino praktikos metu bendrovėje „Pifka“, socialiniame tinkle „Linkedin“ sulaukė daugiau nei 3 tūkst. peržiūrų ir, pasak, J. Mikolainio, didelio klientų susidomėjimo.
„Projektą kūriau iš idėjos. Atlikusi analogų apžvalgą, išnaršiusi internetinius šaltinius tiesiog bandžiau sukurti kažką paprasto, bet tuo pačiu – naujo ir įdomaus“, – sako J. Sutkutė.
Šiais metais bakalauro studijas Pramoninio dizaino inžinerijos studijų programoje KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete baigianti mergina savo baigiamajame darbe sukūrė ir suprojektavo kosmetikos prekybos vitriną.
Inžinierius ir menininkas – viename
Sutkutė teigia studijas pasirinkusi dėl tarpdiscipliniškumo – ją sužavėjo idėja, jog inžinerinės studijos Universitete apjungiamos su dizainu.
„Daugiausia mokoma įvairių gaminių kūrimo metodų – nuo idėjos išgryninimo iki galutinio projektavimo. Tam reikalingos dizaino, estetikos ir inžinerijos žinios. Taip pat kartu su Vilniaus dailės akademija vykdomos įvairios kūrybinės dirbtuvės, kurių metu tobulinami komandinio darbo gebėjimai bei gilinamos dizaino žinios“, – pasakoja studentė.
Pasak jos, inžinieriaus, turinčio pramoninio dizaino žinių, dizainerio/konstruktoriaus specialybės rinkoje yra labai paklausios – darbo skelbimų tikrai daug. Ji džiaugiasi savo išsilavinimo išskirtinumu: „Manau, kad turi šiek tiek gilesnį estetinį, meninį, dizaino suvokimą, lyginant su kitais inžinieriais“.
Studentai įmonei padeda keistis
Mikolainio teigimu, būtent pramoninio dizaino inžinieriai yra esminė grandis įmonei bendraujant su klientais – jie parengia produkto vizualizacijas, brėžinius, brošiūras, kurie padeda idėją pristatyti suprantamiau. Su KTU bendradarbiaujančios įmonės vadovas mielai priima studentus į praktiką – taip jie gali susipažinti su įmonių vidaus struktūra, pareigybėmis, gamybiniais procesais.
„Dažniausiai jauni žmonės skirtingai įsivaizduoja darbo procesą, o, susipažinę su juo iš vidaus, gali drąsiau eiti į pokalbius dėl pirmojo darbo ar tęsti mokslus aukštesniame lygmenyje“, – teigia J. Mikolainis.
Pasak jo, studentai, būdami jauni ir veržlūs įmonei dažniausiai atneša šviežių idėjų gūsį. Be to, jie gali pažvelgti į vykstančius procesus iš šalies.
„Dažniausiai įmonėse procesai yra nusistovėję, standartizuoti, o studentų klausimai ir pastebėjimai gali duoti atsakymus į seniai kamuojančius klausimus“, – teigia įmonės „Pifka“ vadovas.
Profesionalią virtuvės įrangą bei kitus maitinimo ir komercinės paskirties baldus gaminanti įmonė – tik viena iš vietų, kurioje praktiką atlieką ir sėkmingai darbuojasi pramoninio dizaino specialistai. Nuo baldų iki parkų suoliukų, nuo šiukšlių dėžių iki autobuso stotelių, nuo automobilių parkavimo sprendimų apkrautame miesto centre iki populiaraus tinklo picerijos virtuvės – dizaineris, išmanantis naujausias technologijas ir gebantis pritaikyti inžinerinius sprendimus taip, kad palengvintų žmogaus gyvenimą, laukiamas visur.

Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas