Šiandien Vilniuje sunkioji technika pradėjo ardyti nuo 1993 metų užkonservuotas nebaigtas statyti stadiono konstrukcijas. Per 4 mėnesius bendrovė „Vilniaus BDT“ įsipareigojo nugriauti yrančias žiūrovų tribūnas, išvalyti teritoriją ir parengti aikštelę 85 tūkst. kvadratinių metrų daugiafunkciam sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksui, kurio pagrindinis objektas – Nacionalinis stadionas. Darbus užsakė ir finansuoja koncesininkas – privataus kapitalo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ kontroliuojama bendrovė „Vilniaus daugiafunkcinis centras“.
„Valydami komplekso teritoriją statybininkai turbūt ras ir jau dvi įkastas Nacionalinio stadiono pradžios kapsules, tikiu, kad trečioji bus paskutinė, – sakė Remigijus Šimašius. – O jei rimtai, tai noriu priminti, kad šalia visiems matomų darbų – savaime stadiono teritorijoje pridygusių medžių persodinimo, dabar jau ir senųjų griaučių ardymo – biuruose vyksta komplekso projektavimas: architektūrinė idėja virsta konkrečiu projektu, kuris dar bus pristatytas ir visuomenei, o susiderinus dar šiemet galės prasidėti ilgai lauktos statybos.“
Šių metų spalio 8 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir investicijų bendrovei „BaltCap“ pasirašius Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį, jau po savaitės „BaltCap” pasirašė ir komplekso projektavimo sutartį su JAV architektūros įmone „Populous“ ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“. Projektavimo ir statybos aikštelės parengimo darbai koncesininkui kainuos apie 5 mln. eurų. Dar beveik 100 mln. eurų kainuos komplekso statyba, kurią planuojama užbaigti 2025 metų pradžioje.
„Beveik 30 metų stadiono konstrukcijos ant Šeškinės kalvos buvo nevykusio projektų valdymo ir neįgyvendintų pažadų simbolis, kurį pradedame griauti tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Simboliška ir tai, kad vieno reikšmingiausių sporto bei neformalaus švietimo infrastruktūros objektų statybą tenka pradėti nuo griovimo, tačiau tai puikiai atspindi miesto sprendimą rinktis visiškai naują stadiono statybos rebuso sprendimo būdą“, – pažymėjo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis.
„Vilnius tris dešimtmečius vertėsi be miestui reikalingos kokybiškos sporto infrastruktūros. Kai kurių sporto šakų populiarinimą ši situacija ne tik sulėtino, bet apskritai įstūmė į sudėtingą padėtį, jau nekalbant apie aukšto lygio sporto renginių kaip reiškinio išnykimą Lietuvoje. Senųjų stadiono griaučių pašalinimas žymi visiškai naują etapą sostinės ir visos šalies sportui – žengiame į naujos, modernios infrastruktūros, kuria naudosis tiek aukšto meistriškumo atletai, tiek sporto mokyklos, erą“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Projektas bus įgyvendintas taikant viso ciklo modelį – koncesininkas bus atsakingas už komplekso projektavimą, statybą, finansavimą ir valdymą. Po pastatyto objekto pridavimo, koncesininkas jį prižiūrės ir valdys dar 22 metus.
22 hektarų teritorijoje bus pastatytas UEFA IV kategorijos 15 000 vietų stadionas su sporto muziejumi, 3000 vietų IAAF standartus atitinkantis lengvosios atletikos stadionas, krepšinio, tinklinio, rankinio aikštės ir salės, vaikų darželis bei švietimo ir kultūros centras.
Stadiono statybos kainuos 39,2 mln. eurų, viso Daugiafunkcio komplekso su 15 sporto aikštynų statybų kaina – 94,6 mln. eurų. Pridėjus jo operavimą 25 metams, bendra kaina bus 160 mln. eurų.
100 mln. eurų dydžio, 20 metų trukmės „BaltCap Infrastructure Fund“ sukurtas investavimui į infrastruktūros projektus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Savo portfelyje BInF turi ne vieną privačios ir viešosios partnerystės (PPP) projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Pranešimą paskelbė: Aurelija Dermantė, Vilniaus miesto savivaldybė
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]