Populiarioji skarda ar mažiau girdėtos betoninės čerpės: kokią stogo dangą rinktis?

Populiarioji skarda ar mažiau girdėtos betoninės čerpės: kokią stogo dangą rinktis?

Stogo dangos pasirinkimas retai sulaukia didelių svarstymų. Namų savininkai dažniausiai kliaujasi kaimynų pasirinkimais arba klausia pažįstamų atsiliepimų. Dar kiti tiesiog beda pirštu į parduotuvėje populiariausią tuo metu medžiagą. Nebūtinai tai blogas scenarijus. Tačiau prastas stogo dangos pasirinkimas gali lemti padidėjusias elektros išlaidas, neplanuotai ankstyvą remontą ir nepatogumus. Palyginkime vieną dažniausių stogo dangų – skardą su mažiau žinoma danga – betoninėmis čerpėmis.

Skardinė stogo danga: ką iš tiesų gauname?

Skardiniai stogai pelnė savo populiarumą dėl ekonomiškos kainos ir plačios spalvų gamos. Dar skardinis stogas nereikalauja didelės priežiūros. Skardinis stogas lengvas, ir dėl to yra dažnas pasirinkimas renovuojant namus. Tačiau ar šių savybių pakanka, kad gyventojai jaustųsi patogiai ir saugiai? Gyventojai, pasirinkę ploną skardinį stogą be papildomos izoliacijos turėtų suvokti, kad teks taikytis su kritulių keliamu triukšmu. Nors ritmiškas lietaus barbenimas į stogą gali skambėti romantiškai, ilgainiui triukšmas pradeda trikdyti, pertraukia ramų poilsį ar darbą. Nuo lietaus, krušos ir vėjo bei audrų ant stogo krintančios šakos kelia gana didelį triukšmą, o turint galvoje, kiek daug Lietuvoje kritulių, tai greitai pradės varginti.

Vasarą, jei palėpėje gyvenama, uždengus stogą skarda, gali tekti kaisti. Saulėtu oru paprasti skardiniai stogai labai įšyla, o tai kelia patalpų po stogu temperatūrą. Papildomai kainuoja patalpų vėsinimas, todėl kartą pataupius stogo dangai teks kiekvieną vasarą mokėti už elektrą vėsinti namus. Uždengus stogą skarda taip pat gali tekti susidurti su kondensato keliamomis problemomis stogui ir konstrukcijoms. Pavyzdžiui, po šaltesnės nakties, pašvietus ryte saulei, po skarda gali susidaryti kondensatas, ilgainiui įsiveisti pelėsis.

Su šiais nepatogumais susidurti realu, jei nepasirūpinsite papildomais izoliacijos sluoksniais. Paskaičiuokite, ar išties skarda yra pigus pasirinkimas, jei teks užsiimti papildomu montavimu ir pirkti medžiagas? Beje, didžioji dalis skardinių stogų yra tvirtinami varžtais. Tarpinėms daugiausia suteikiama 7 metų garantija, o suėjus šiam laikotarpiui rekomenduojama iš naujo susukti stoge varžtelius, arba prarasite stogo sandarumą.

Betoninės čerpės – sunkesnės, bet įvairiapusiškai atsparios 

Rinkoje mažiau žinomos betoninės čerpės, bet šis tvarus pasirinkimas yra vertas tiek naujų, tiek modernizuojamų namų savininkų dėmesio. Betoninės čerpės yra ilgaamžės, izoliuoja garsą, atsparios UV spinduliams, todėl neįkaista. Kitas didelis privalumas – po čerpėmis nesikaupia kondensatas, todėl nėra rizikos, kad stogo konstrukcijos praras tvirtumą arba užsiveis mikroorganizmų. 

Betoninės čerpės, kurios savo išvaizda prilygsta klasikinėms keraminėms čerpėms, pranoksta kaina. Kokybiškos keraminės čerpės yra apie 1,5 karto brangesnės už betonines. Tačiau betoninės čerpės prideda vertės ir estetinio patrauklumo bet kokiam statiniui, ir tam nebūtina investuoti į keramines čerpes. 

Čerpės klaidingai laikomos sunkia stogo danga. Taip, jos sunkesnės už skardą, bet remkimės skaičiais. Naujo namo stogo konstrukcija suprojektuota atlaikyti 200–300 kg/m² apkrovas (šlapias sniegas, vėjas, stogo danga, konstrukcijų svoris). Stogo konstrukcija yra praktiškai vienoda, nepriklausomai nuo pasirinktos dangos medžiagos. Čerpių svoris sudaro tik apie 13 % viso stogo svorio, kurį konstrukcija turi išlaikyti. Toliau palyginkime stogų apkrovas: stogo su betoninėmis čerpėmis apkrova yra 19,1 % didesnė nei stogo su skarda. Tai nėra daug tinkamai suprojektuotam stogui. Čerpės užtikrina patikimą, stabilų, sandarų stogą, kuriame svyruojant temperatūrai nesikaupia kondensatas. 

O kokia šių dangų eksploatacijos trukmė? Nors kokybiška skarda dengto stogo tarnavimo laikas siekia iki 50 metų, taupydami savininkai perka plonesnę medžiagą, tad apie dešimtmečius su ta pačia danga nereikėtų svajoti. Įlenkimai, spalvos blukimas ir korozija – dažniausios priežastys, dėl kurių skardiniai stogai praranda savo išvaizdą ir ilgaamžiškumą, ypač pajūryje, kur sūrus oras gadina stogą. Betoninėms čerpėms „Monier“ teikiama 30 metų garantija, bet realus eksploatavimo laikas – ne mažiau 50 metų.

Jei visgi skyrėte laiko rimčiau apgalvoti, kuo dengti stogą, įsivertinkite skardos ir betoninių čerpių privalumus bei trūkumus. Nebūtinai tai, kas linksniuojama dažniau, yra geresnis pasirinkimas.

Savybė

Skardinis stogas

Betoninių čerpių stogas

eksploatavimo trukmė

ekonomiško – ~15 metų, kokybiško – >50 metų

50+ metų

atsparumas UV ir įkaitimui

neatsparu

atsparu

garso izoliacija

reikia papildomų medžiagų

izoliuoja garsą

ar kaupiasi kondensatas

taip

ne

kiek reikia priežiūros

minimaliai

minimaliai

ar degus

nedegus

nedegus

dizainų, spalvų įvairovė

plati

plati

ar medžiaga tvari

kai kurie gali būti pagaminti iš 100% perdirbto plieno 

taip

ar kaupia elektrostatinį krūvį

taip

ne

Pranešimą paskelbė: Deimantė Bagdanavičienė, Sraute

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Seimas priėmė statybas paspartinsiančias pataisas

Seimas priėmė statybas paspartinsiančias pataisas

Antradienį Seimas priėmė grupės Seimo narių pasiūlytas Statybos įstatymo pataisas, leisiančias nuo kitų metų sausio 1 d. pagreitinti statybų procesus. Pataisose patikslinti atvejai, kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), keičiant pastatų paskirtį. Jį reikės gauti, kai keičiasi pastatų ar patalpų paskirties grupė arba kai keičiasi inžinerinio statinio grupė. Kitais atvejais šio dokumento nereikės. Pavyzdžiui, keičiant […]


KTU architektūros studentai ir dėstytojai kvies į parodą Kauno menininkų namuose apie kitokį tvarumą

KTU architektūros studentai ir dėstytojai kvies į parodą Kauno menininkų namuose apie kitokį tvarumą

Birželio 18 dieną 18 val. Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros mokykla pakvies į Kauno menininkų namuose duris atveriančią parodą „Tvarumo istorijos“. Studentai ir dėstytojai visus menininkų namų svečius kvies į susitikimą su architektūra ir skatins pažvelgti į tvarumą plačiau – kaip į švelnų, jautrų ryšį – su istorija, žmonėmis ir mus supančia erdve.  Parodoje bus […]


Prasideda vasaros audrų sezonas – kas antras šalies gyventojas nerimauja dėl galimų nuostolių turtui

Prasideda vasaros audrų sezonas – kas antras šalies gyventojas nerimauja dėl galimų nuostolių turtui

Šiltasis metų sezonas, džiuginantis atostogoms ir poilsiui palankiu oru, turi ir nemalonią savybę – jis kasmet atneša didesnių ar mažesnių audrų. Praėjusią savaitę pietiniu Lietuvos pakraščiu praslinkusi audra rodo, kad audrų sezonas jau prasidėjo. Kaip atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, pusė šalies gyventojų (50 proc.) jaučia susirūpinimą dėl galimų audrų padarinių, o […]


Įdomiausi vasaros NT aukcionai: nuo įspūdingo ploto erdvių iki nebenaudojamos lavoninės

Įdomiausi vasaros NT aukcionai: nuo įspūdingo ploto erdvių iki nebenaudojamos lavoninės

Turto bankas vasarą pasitiko fiksuodamas reikšmingus aukcionų rezultatus. Nuo metų pradžios iki vasaros viešuosiuose aukcionuose parduoti 275 objektai, už kuriuos surinkta 10,6 mln. Eur. Surinktos lėšos reikšmingai prisidės kuriant šiuolaikiškas darbo erdves valstybės tarnautojams. Šiltasis metų sezonas – ne kliūtis toliau serviruoti patrauklius nekilnojamojo turto (NT) pasiūlymus visoje Lietuvoje. Aukcionuose bus galima išvysti ir tokių netikėtų […]


Vilniaus Viršuliškių mikrorajone pradedamas statyti naujas gyvenamųjų namų kompleksas

Vilniaus Viršuliškių mikrorajone pradedamas statyti naujas gyvenamųjų namų kompleksas

Vilniaus Viršuliškių mikrorajone, Juozo Rutkausko gatvėje pradedamas statyti naujas gyvenamųjų namų kompleksas „Romeo ir Džiuljeta“. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Groupinvest“ į projektą investuos daugiau nei 18 mln. eurų, statybų pabaiga numatoma 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Gyvenamųjų namų kompleksą sudarys du daugiabučiai – devynių aukštų A korpusas ir dešimties aukštų B korpusas. Juose bus įrengti 157 […]


Savivaldybių vyriausieji architektai buvo supažindinti su statybų sektoriuje planuojamais pokyčiais

Savivaldybių vyriausieji architektai buvo supažindinti su statybų sektoriuje planuojamais pokyčiais

Aplinkos ministerijos surengtoje Lietuvos savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencijoje buvo pristatyti statybų sektoriuje planuojami pokyčiai, kalbėta apie šio sektoriaus skaitmenizavimo reikšmę bei architektūros kokybės gaires, kvartalinę renovaciją ir žiedinės statybos modelio koncepciją. Renginyje aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas kalbėjo apie statybų sektoriuje planuojamus pokyčius mažinant perteklinę biurokratiją ir supaprastinant statybų procedūras. „Jau parengtos ir Seime svarstomos Statybos […]