Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus organizavusių Kultūros infrastruktūros centro (KIC) specialistų, visada malonu žinoti, kad naujam gyvenimui prikeltas pastatas nebus vėl užmirštas, kad jis taps renginių, žmonių susibūrimo vieta.
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonijos pastato tvarkybos (remonto, konservavimo, restauravimo) darbų projektas KIC užsakymu pradėtas dar 2018 metais. Darbai baigti 2023 metų pabaigoje, ir tuojau pat atgijusiame pastate įsikūrė Editos Tamulytės meno galerija „Fojė“. Dabar čia surengtos menininkės Jūratės Kazakevičiūtės objektų parodos „Tinklainė“ kūriniai organiškai įsikomponuoja į naujosios galerijos aplinką, nenustelbdami specialiai paliktų senojo pastato sienos mūro ir ornamento fragmentų.
Tą dieną, kai čia lankėmės, lankytojų galerijoje netrūko – vieni atėjo apžiūrėti parodos, antro aukšto mansardoje būrėsi grupė maldininkų. Gyvenimas virė visame pastate, pradedant senoviniu rūsiu ir baigiant antro aukšto patalpomis.
Visiškai kitoks vaizdas būtų pasitikęs prieš kelerius metus, jei tik būtumėte pasiryžę čia įžengti. Pirmame aukšte, tik įėję į galeriją lankytojai gali pamatyti nuotraukas, kaip klebonija atrodė prieš pradedant tvarkybos darbus, ir susipažinti su jos istorija, kurią remdamasis Dainiaus Labeckio atliktais Trakų klebonijos pastato tyrimais surašė Antanas Ulčinas. Toliau ir pasinaudosime šia informacija.
200 metų istorija
Istorinių tyrimų duomenimis, klebonija pastatyta XIX a. pradžioje, 1805 metais. Tai buvo dviejų aukštų pastatas, suręstas iš rąstų ant mūro pamatų, sumūrytas keturių patalpų rūsys (naudotos Trakų pilies plytos), stogas buvo dengtas gontais. 1820–1821 metų vizitacijos dokumentuose detalizuojama, kad klebonijos gyvenamasis namas yra 34 uolekčių ilgio, 15,5 pločio ir 10 aukščio, stovi palei gatvę, nuo seno vadintą Klebono gatve.
Nežinia, kokia tuo metu buvo statybos darbų kokybė ir medžiagos, bet jau 1826 metais Trakų dekanas kunigas Andrius Čerskis bandė atkreipti savo vyresnybės dėmesį į prastą klebonijos būklę. 1855 metais Trakų klebonas kunigas Liudvigas Zdanovičius laiške vyskupui jau aiškino, kad klebonijos pastatas yra „visiškai sugriuvęs“. Vyskupas skundus išgirdo, jau kitais metais statinys gerokai paremontuotas. Po kelerių metų klebonijos pastatas buvo rekonstruotas iš dviaukščio į vienaukštį, dar vėliau – 1890 metais kunigo klebono J. Karvovskio lėšomis buvo naujai pastatytas koridorius per gatvę į šventorių, stogas uždengtas gontais, atlikti vidaus apdailos darbai. Kitas rimtas remontas klebonijos pastato laukė 1924 metais.
Po Antrojo pasaulinio karo klebonijos pastatą perėmė Raikomchozas, čia buvo įkeltos šeimos (1981 metais gyveno 19 žmonių). Naujiems gyventojams buvo įrengti septyni butai, dėl to teko pertvarkyti pastato vidaus išplanavimą.
Trakų parapija kažkada jai priklausiusį pastatą vėl atgavo 2011 metais, tada ir buvo atlikti istoriniai tyrimai. Vėliau pradėta ieškoti lėšų pastato restauravimui. 2018 metais pradėti tvarkybos darbai baigti 2023-aisiais.
Apgriuvęs pastatas atgavo savo ankstesnę išvaizdą
Prieš pradedant tvarkybos darbus buvo atlikti išsamūs nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tyrimai. Jų metu nustatyta, kad pamatų, laikančių rąstinių sienų, perdangos bei stogo konstrukcijų būklė nepatenkinama, t. y. antžeminė pamatų dalis suirusi, dalis sienojų, taip pat perdangos sijos supuvę, perdanga praradusi laikančiąją galią, stogo gegnių galai, o kai kur ir visos gegnės – pažeistos puvinio.
„Pastatas buvo gerokai paveiktas laiko, pirminę jo išvaizdą gerokai pakeitė ir sovietmečiu atlikti remontai, rekonstrukcijos: buvo pakeisti langai, durys, perstatytos krosnys, kaminai. Atliekant tvarkybos darbus buvo siekiama nepažeisti išlikusių vertingųjų pastato savybių, jas maksimaliai išsaugoti, restauruoti, o sunykusius vertingus elementus atkurti pagal atliktų tyrimų duomenis“, – komentavo KIC Projektavimo priežiūros tarnybos projektavimo vadovė Daina Vanagaitė–Garbanovienė.
Klebonijos pastate buvo restauruoti akmens, plytų mūro pamatai, restauruotas rūsio patalpų mūras, sutvarkytos medinės perdangos, medinė stogo konstrukcija, atkurta buvusi pirmo aukšto planinė struktūra, įrengta nauja stogo danga. Taip pat restauruotas rytinio fasado dviaukštis priestatas; pietinio fasado prieangis, fasadų apdaila apkalant medinėms dailylentėm. Pagal natūros duomenis restauruoti atkuriant mediniai laiptai į mansardą; restauruoti vidaus sienų tinkas ir sienų ornamentinės tapybos fragmentai; užkonservuoti tašytų rastų sienų fragmentai; pagal tyrimus restauruotos langų ir durų angos, stalių gaminiai ir jų apvadai; atkurtos medinės grindys ir lubų apkalas.
Tyrimais nustatytoje vietoje buvo atstatytas tiltelis, iš klebonijos vedantis į bažnyčios šventorių. Tvarkomieji paveldosaugos darbai yra dalis klebonijoje atliekamų darbų, kurių dėka senoji klebonija atgavo savo ankstesnę išvaizdą.
Tvarkybos darbų užsakovas – Kultūros infrastruktūros centras. Darbai finansuoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Paveldotvarkos programos lėšomis.
Atskiru projektu, lygiagrečiai šiems, Vilniaus arkivyskupija organizavo tvarkomuosius statybos darbus, kad pastatas būtų pritaikytas tolimesniam gyvenimui.
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonija prieš tvarkybos darbus ir jiems pasibaigus.
Orinto Skrupskelio ir KIC nuotraukos.
Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, Kultūros infrastruktūros centras
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį su ,,EfTEN Capital“ valdomu fondu „Usaldusfond EfTEN Special Opportunities Fund“ dėl gyvenamųjų namų kvartalo „Piliamiestis“ naujo etapo vystymo Brastos g. 20, Kaune. Dešiniajame Neries krante plėtojamame kvartale ši partnerystė paspartins nuoseklią urbanistinio projekto plėtrą. Pagal šių metų balandį pasirašytą sutartį projektas bus vystomas […]
Nuosavo namo statyba prasideda ne nuo projektavimo ar statybų darbų, o nuo tinkamo sklypo pasirinkimo. Tačiau iš pirmo žvilgsnio patrauklus sklypas nebūtinai yra tinkamiausias. Kokie kriterijai padeda išsirinkti sklypą būsimiems namams, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Vieta ir aplinka Pirmiausia, patogi sklypo vieta gali gerokai palengvinti kasdienybę: keliones į darbą, vaikų vežimą […]
Šiuolaikinė aplinkotvarka jau seniai peržengė paprasto funkcionalumo ribas ir tapo lygiaverte architektūros dalimi, kurioje kiekviena detalė pasakoja istoriją. Tai ilgalaikė investicija, kuri ne tik puošia namų aplinką, bet ir tiesiogiai kelia viso nekilnojamojo turto vertę, užtikrindama solidų bei prabangų pirmąjį įspūdį. Šiandien grindinys nebėra tik funkcinė danga – tai reprezentatyvi erdvės dalis, nuo kurios prasideda […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]