Plėtojant nekilnojamojo turto projektus valstybinėje žemėje – daugiau aiškumo

Plėtojant nekilnojamojo turto projektus valstybinėje žemėje – daugiau aiškumo

Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigalios naujai priimtos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pataisos, kuriomis patikslinti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės naudojimo būdo keitimo atvejai, tvarka ir sąlygos; valstybinės žemės sklypų nuomininkų teisės statyti ir rekonstruoti statinius nuomojamuose žemės sklypuose įgyvendinimo tvarka ir sąlygos.

Naujaisiais Žemės įstatymo pakeitimais detaliau aptarti išnuomotos valstybinės žemės pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo atvejai bei tvarka, kartu numatant ir atlyginimo už žemės sklypo naudojimo ar veiklos valstybinėje žemėje keitimą mechanizmą. Įsigaliojus įstatymo pataisoms bus sudaromos vienodesnės sąlygos investuotojams plėtoti  veiklą, nepriklausomai nuo to, ar nekilnojamojo turto projektai įgyvendinami privačioje ar valstybinėje žemėje.

Kita vertus, valstybė, kurios pagrindinis turtas – žemė, gaus kompensaciją už naujų statinių statybą ar naujos veiklos vystymą ne aukciono tvarka išsinuomotame valstybinės žemės sklype.

Esminiai įstatymo pakeitimai

Valstybinės žemės nuomos sutartis turės būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudos žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą arba jeigu bus keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (išskyrus Žemės įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju). Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą turės būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.

Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal jų tiesioginę paskirtį bus priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalins nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Priėmus sprendimą nutraukti tokią sutartį arba jos nesudaryti dėl minėtų priežasčių, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę.

Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama įstatyme nustatyta tvarka, kai per 2 metus valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Priimtais Žemės įstatymo pakeitimais reglamentuojama, kad nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje gali būti numatyta tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, Vyriausybės nustatyta tvarka turės sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, o kitą 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Įstatyme nustatyta: jeigu dėl statomų naujų ar rekonstruojamų esamų statinių ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po to – statinio ar įrenginio bendras plotas, reikia atlyginti už tą plotą. Atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma, bet ne daugiau kaip 75 procentai vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės.

Atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo atveju.

Pranešimą paskelbė: Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Rekomenduojame

Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Prieš aštuonerius metus Povilas Jankauskas kartu su žmona priėmė drąsų sprendimą. Jungtinėje Karalystėje gyvenusi šeima nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir įsikūrė… visiškai šalia Utenos. Čia jie ne tik įkūrė nuosavą verslą, bet ir džiaugiasi kokybišku gyvenimu. Šešerius metus užsienyje gyvenusi pora į Lietuvą sugrįžo 2013-aisiais. Nors svarstė apie gyvenimą Vilniuje, Klaipėdoje ar Druskininkų kurorte, galiausiai […]

MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą

MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą

UAB Merko statyba baigė darbus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos inicijuotame projekte – bendrovė renovavo Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono kareivinių pastatą. Į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktam istoriniam statiniui remonto jau labai reikėjo – įtrūko sienos ir įgriuvo stogas, pats jis buvo avarinės būklės. „Kareivinės atnaujintos ne tik pagal paveldo reikalavimus, išlaikant istorinę […]

Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras siūlo nestatyti pareigūnų mokymo centro Vilniaus senamiestyje

Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras siūlo nestatyti pareigūnų mokymo centro Vilniaus senamiestyje

                      2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, prašydamas įvertinti poreikį statyti naują pareigūnų mokymo centrą Vilniaus senamiestyje, Drujos gatvėje. „Numatytas sklypas naujam mokymų centrui yra prestižinėje vietoje, šalia Vizitiečių vienuolyno ir Misionierių bažnyčios. […]

Išskirtinio Norvegijoje biurų pastato „Økern Portal“ fasadą įgyvendino „Staticus“

Išskirtinio Norvegijoje biurų pastato „Økern Portal“ fasadą įgyvendino „Staticus“

„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“. Įmonė „Staticus“ projektui, kuris Norvegijos sostinėje Osle buvo įgyvendinamas 2018 m. lapkritį–2020 m. gruodį, suprojektavo, pagamino ir […]

Rangovai skatinami aktyviau imtis kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų

Rangovai skatinami aktyviau imtis kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 metai padėjo labiau suprasti rinkos situaciją ir priimti sprendimus, kurie padėtų geriau rūpintis mūsų šalies istorijai svarbiais statiniais. Vienas iš tokių žingsnių – skatinti projektuotojus, statybos bendroves aktyviau imtis kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų.    […]

2022-ųjų interjero tendencijos – nuo atsigręžimo į gamtą iki funkcionalumo

2022-ųjų interjero tendencijos – nuo atsigręžimo į gamtą iki funkcionalumo

Lietuviai savo namų aplinkai skiria vis daugiau dėmesio ir siekia susikurti jaukias, stilingas, jų poreikius atitinkančias erdves. Tai darydami daugelis atsižvelgia ir į tuo metu vyraujančias interjero tendencijas, kurias neretai pritaiko savo skoniui ir poreikiams. Naujiesiems metams prasidėjus apie pagrindines šių metų tendencijas, kurios turėtų neaplenkti ir lietuvių namų, pasakoja interjero specialistai. Dominuos žemiškos spalvos […]