Žmonėms, turintiems gyvenamąjį žemės sklypą, tačiau neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, reikia pasirūpinti individualia kanalizacijos sistema. Dažniausiai individualia kanalizacija turi rūpintis tie, kurie vasaroja arba nuolat gyvena sodų bendrijose ar nutolusiose kaimų vietovėse. Tad jeigu domina buitinių nuotekų valymo įrenginių montavimas, žemiau pateikiami ir ekspertų atsakomi 5 DUK.
1. Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai?
Šiandien valymo įranga gali valyti nuotekas biologiniu arba cheminiu būdu. Biologiniuose įrenginiuose naudojami mikroorganizmai, kuriems reikalingas oro tiekimas. Nuotekos pirmiausia patenka į aeracinę kamerą, kurioje vyksta veikliojo dumblo ir teršalų cirkuliacija. Nuotekos ir susidaręs dumblas patenka į antrinį nusodintuvą, o išvalytas vanduo teka link ištekėjimo vamzdžio.
Cheminiu būdu valomoms nuotekoms reikalingos cheminės medžiagos, kurios reaguoja su nuotekomis. Tokiu būdu ant rezervuaro dugno nusėda dumblas, kuris turi būti reguliariai pašalinamas asenizacine mašina. Be to, griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, galima įsigyti ir biocheminę valymo įrangą, kuri valo tiek biologiniu, tiek cheminiu būdu.
2. Ar nuotekų įrangos montavimui reikalingas statybų leidimas?
Individualios kanalizacijos įrengimui statybų leidimo reikia gamtos paveldo, valstybinio parko ar rezervato, draustinio zonose. Taip pat leidimo gali prireikti ir miestuose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje zonoje.
Visais kitais atvejais gali reikėti pasirūpinti savivaldybės leidimu, kuriame nurodomos projektavimo sąlygos. Taip pat reikia pasirūpinti ir techniniu projektu, kurį sudaro aiškinamasis raštas, projektiniai brėžiniai, sąnaudų kiekių žiniaraščiai ir kiti dokumentai.
3. Ką svarbu žinoti renkantis valymo įrenginio vietą?
Valymo įrenginių montavimas atliekamas beveik visuose sklypuose, kurių plotas yra ne mažesnis nei 4 arai. Taip pat svarbu įvertinti ir atstumą iki kito sklypo ribos. Šis atstumas turėtų būti ne mažesnis nei 3 metrai. Kitu atveju privaloma gauti besiribojančios teritorijos savininko raštišką sutikimą.
Be to, jeigu sklype yra šachtinis šulinys, nuotekų įrenginiai turėtų būti montuojami ne arčiau nei 15 metrų nuo jo. Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad asenizacinė mašina galėtų lengvai privažiuoti prie valymo įrenginio. Ir, galiausiai, kanalizacijos įrangos nerekomenduojama montuoti ten, kur kaupiasi lietaus vanduo.
4. Kaip tinkamai eksploatuoti nuotekų valymo įrangą?
Orapūtes, esančias biologiniuose valymo įrenginiuose, reikia tikrinti reguliariai, o vieną kartą per 3 mėnesius reikia išvalyti ir jos filtrus. Laikui bėgant valymo įrenginiuose kaupiasi perteklinis dumblas, kurį reikia reguliariai šalinti. Priklausomai nuo įrenginio našumo ir intensyvumo, išsiurbti dumblą reikia nuo 1 iki 4 kartų per metus.
Norint užtikrinti sklandų kanalizacijos veikimo procesą, į klozetą draudžiama mesti popierinius rankšluosčius, ausų krapštukus, drėgnas servetėles, guminius produktus ir kitas biologiškai nesiskaidančias atliekas. Taip pat draudžiama prie kanalizacijos prijungti baseinus, kubilus, nes didelis kiekis vandens gali išplauti aktyvųjį dumblą iš sistemos.
5. Kur galima išpilti išvalytas nuotekas?
Išvalytą vandenį galima išleisti į artimiausią melioracijos griovį ar pratekantį vandens telkinį. Vis dėlto, jeigu tokios galimybės nėra, reikia įrengti infiltracijos šulinį arba specialią uždarą talpyklą. Talpykloje esantį vandenį galima naudoti asmeninėms reikmėms, pavyzdžiui, vejos laistymui.
Jeigu neradote atsakymo į rūpimą klausimą, kreipkitės į savo srities profesionalus. Specialistai suteiks naudingos informacijos ir padės išsirinkti tinkamiausią nuotekų valymo įrangą. Tiek įrenginių montavimą, tiek eksploatavimą patikėkite profesionalams, kurie užtikrins įrenginio ilgaamžiškumą. Efektyviai tvarkydami buitines nuotekas prisidėsite prie taršos mažinimo bei aplinkos gerinimo.
Pranešimą paskelbė: Evelina Bogdiun, UAB Whatabout agency
MERKO pradeda Vilniuje naujo gyvenamųjų namų kvartalo „Šnipiškių URBAN“ statybas. Kaip jau išduoda pavadinimas, jis iškils pastaraisiais metais itin sparčiai besikeičiančiose Šnipiškėse, pirmieji gyventojai galės čia įsikurti 2026-ųjų pabaigoje. „Vienas svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos žmonės renkasi namus – vieta. Norime pasiūlyti savo pirkėjams būstą Šnipiškėse, šiuo metu išgyvenančiose tikrą renesansą. Orientuojamės į miestiečius, norinčius įsikurti Vilniaus […]
Jau po metų šiuo metu menkai išnaudojama viešoji erdvė Vilniuje netoli Spaudos rūmų taps ne tik patogia tranzitine zona, bet ir patrauklia poilsio vieta. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu Vilniaus vystymo kompanija kartu su konkursą laimėjusiu rangovu – bendrove UAB „Instita“ – netrukus imsis darbų aktyvioje miesto vietoje prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko […]
Sumažėjusios palūkanų normos ir naujų projektų plėtra lėmė pernai Lietuvoje gerokai išaugusį būsto rinkos aktyvumą. Tą demonstruoja tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ būsto pardavimo duomenys. Per praėjusius metus bendrovė savo vystomuose projektuose iš viso pardavė 239 butus – beveik dvigubai daugiau nei 2023 metais – ir fiksavo itin sėkmingą paskutinį metų ketvirtį. […]
Vienos didžiausių pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ kontroliuojama įmonė „Inservis” turi naują vadovę – ilgametę statinių priežiūros bei valdymo ir investicinių infrastruktūros projektų vystymo patirtį turinčią Agnę Grendelę. Pradėjusi savo karjerą telekomunikacijų sektoriuje, vėliau Agnė Grendelė aštuonerius metus ėjo vadovaujančias pareigas nekilnojamojo turto priežiūros ir valdymo paslaugas teikiančioje įmonėje „SOL Baltics“ […]
Per pastaruosius trejus metus pasaulinė sutelktinio finansavimo rinka išaugo 5 kartus. Skaičiuojama, kad vien tik Baltijos šalyse sutelktinio finansavimo indėlis į NT rinką 2024 m. pasieks beveik 1 mlrd. JAV dolerių ribą. Sutelktinio finansavimo sektorius, įgijęs spartų augimo tempą visame pasaulyje kovido pandemijos metu, ne tik atvėrė naujų galimybių investuoti laisvas lėšas plačiai visuomenei, bet […]
Artėjantį savaitgalį pajūryje ir Šiaurės vakarų Lietuvoje numatomi neramūs orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį iš sausio 3 d. į 4 d. vėjo stiprumas vakarinėje šalies dalyje sieks 25-35 m/s, o vietomis vėjo gūsiai gali sustiprėti iki 40 m/s. Draudikai ragina gyventojus pasirūpinti savo turto saugumu. Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas, pastebi, […]