Pirmajai Lietuvoje katalizatorių perdirbimo gamyklai – 9 mln. Eur finansavimas iš LKU kredito unijų grupės

Netoli Vilniaus jau veikia viena iš nedaugelio Europoje tauriųjų metalų išgavimo gamyklų, prie kurios prisidėjo LKU kredito unijų grupė, statytojui UAB „Refinis“ dviem etapais suteikusi 9 mln. Eur finansavimą. Gamykloje per metus kol kas galima perdirbti apie 2500 tonų automobilių katalizatorių, iš kurių bus išgaunamas net 99,95 proc. grynumo rodis, paladis ir platina.

8400 kv. m ploto gamyklą prie Vievio, šalia automagistralinio kelio A1 bei geležinkelio linijos, finansavo LKU grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir Vilniaus kredito unija (VKU). Pirmuoju etapu suteikta 6 mln. Eur gamyklos veiklos pradžiai, antruoju – 3 mln. Eur apyvartinis kreditas.

„Nors projektą pradėjome vystyti 2021 metais, įrenginius sumontavome ir jų testavimą pradėjome tik šiemet, todėl renkantis kredito partnerį buvo labai svarbus jo veržlumas, lankstus požiūris į jaunas įmones. Nuo pat partnerystės pradžios su LCKU ir VKU turėjome glaudų bendradarbiavimą, aiškius, ambicingus abiejų pusių užsibrėžtus  tikslus bei bendrą ateities viziją“, – sako „Refinis“ direktorius Šarūnas Būga.

Pasak LCKU valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno, tai vienintelė tokia gamykla Lietuvoje, o jos veikla reikšmingai prisidės prie šalies pramonės konkurencingumo ir inovacijų vystymo.

„Mūsų, kaip finansuotojo, tikslas – padėti tokiems unikaliems projektams sėkmingai startuoti bei toliau augti. Skatindami aukštos pridėtinės vertės pramonės vystymąsi ir technologinį proveržį Lietuvoje kartu kuriame ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek šalies prestižui tarptautinėje arenoje“, – teigia M. Vijūnas.

„Didžiuojamės, kad Vilniaus kredito unija galėjo organizuoti tokį reikšmingą finansavimo sandorį ir prisidėti prie šiam regionui bei visai Lietuvai naujo, inovatyvaus gamyklos projekto“, – priduria VKU administracijos vadovas Arnas Žalys.

Sudėtingi technologiniai sprendimai ir daugybė tyrimų

Kadangi Baltijos regione analogiškų gamyklų nėra, vystant šį projektą teko daug bendradarbiauti su užsienio konsultantais ir mokslininkais, kol pavyko išgryninti pačius efektyviausius ir moderniausius gamybos procesus, pasakoja Š. Būga.

„Statant gamyklą daugiausia rėmėmės tarptautine patirtimi ir kontaktais, kuriuos mūsų akcininkai per daug metų surinko dirbant metalų ir kitų antrinių žaliavų perdirbimo srityje.  Dirbome ir su vietiniais architektais, kurie suprojektavo pastatą pagal mūsų nustatytas įrangos specifikacijas, ir kitais specialistais, kurie ruošė aplinkosauginius vertinimus“, – kalba jis.

Viena svarbiausių „Refinis“ gamyklos dalių yra elektra varoma plazmos krosnis, kurios itin aukšta temperatūra leidžia ne tik išlydyti medžiagas, bet ir visiškai neutralizuoti kenksmingas atliekas. Krosnis veikia be degimo ir nenaudoja naftos produktų, todėl yra itin draugiška aplinkai.

Šiuo metu įmonė gali apdoroti kiek daugiau nei 2500 tonų katalizatorių per metus. Gamybos apimtis ateityje planuojama plėsti. „Kiekvieno katalizatoriaus cheminė sudėtis skiriasi, todėl, norint užtikrinti sklandų gamybos procesą, reikia atlikti daug tyrimų, kuriems pasitelkiamos tiek vidinės, tiek išorinės laboratorijos“, – sako bendrovės vadovas.

Perdirbimo svarba Europai

Iš katalizatorių išgryninti rodis, paladis ir platina daugiausiai pakartotinai naudojami chemijos pramonėje ir elektronikos komponentuose, taip pat gaminant naujus automobilių katalizatorius.

Anot Š. Būgos, nemaža dalis platinos grupės metalų rinkai yra patiekiamos būtent iš antrinės (perdirbimo) rinkos, nes šių metalų gavyba iš rūdų yra koncentruota tik keliose pasaulio šalyse, tokiose kaip Pietų Afrikos Respublika ar Kanada. Todėl metalų perdirbimo gamyklos yra itin svarbios kaip antrinis šaltinis siekiant užtikrinti pakankamą pasiūlą bei palaikyti tiekimo grandines.

„Europoje šių metalų paklausa sudaro apie 25–30 proc. visos pasaulinės paklausos, tačiau žemynas savų išteklių neturi, todėl yra nuolatiniame užsienio prekybos deficite. Išgrynintus tauriuosius metalus realizuojame būtent Europoje ir Jungtinėje Karalystėje“, – priduria įmonės vadovas.

Didžiausia šalyje LKU grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri LCKU. LKU grupė teikia pagrindines finansines paslaugas privatiems klientams ir verslui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas.

Šių metų pirmąjį pusmetį LKU kredito unijų grupės turtas sudarė 1,183 mlrd. Eur, o indėlių portfelis siekė beveik 1,1 mlrd. Eur – 25,8 proc. daugiau nei prieš metus. Grupės konsoliduotas paskolų portfelis per tą patį laikotarpį padidėjo 11,26 proc. ir pasiekė 881,14 mln. Eur.

Pranešimą paskelbė: Simona Orlauskė, Lietuvos centrinė kredito unija