Perkantiems būstą: kiek atlyginimų jis kainuos Baltijos ir kitų Europos šalių gyventojams?

2

Perkantiems būstą: kiek atlyginimų jis kainuos Baltijos ir kitų Europos šalių gyventojams?

Kaip greitai sukaupti reikiamą sumą būstui – aktualu ne vienam jaunam, o dažnai ir vyresniam, svajojančiam apie pirmuosius nuosavus namus. Tiesa, įsigyti tokį brangų pirkinį išties sudėtinga misija, tačiau kuriems: Baltijos šalių, Skandinavijos, Ukrainos ar Baltarusijos gyventojams ji įgyvendinama lengviau? Kiek atlyginimų gyventojams teks atidėti nuosavam būstui, o kokioje šalyje paskolos yra pigiausios – skaičiuoja ekspertai.

Vieni taupys daugiau nei dešimtmetį, kiti – metus

Tikriausiai kone kiekvienas sutiktų – mieliausias būstas yra įsigytas už savus pinigus. Siekiantiems išsvajotus namus nusipirkti kiek įmanoma greičiau ir neklimpstant į skolas bankui – reikės ne tik gerokai susiveržti diržus, bet ir atidėti keliasdešimt atlyginimų.

Ukrainos rinkoje veikiančios ir vieną didžiausių NT skelbimų svetainę valdančios Estijos įmonės „Ria.comMarketplaces“ ekspertai skaičiuoja, jog tam, kad galėtų įsigyti, pavyzdžiui, 50 tūkst. eurų vertės būstą, skirtingų šalių gyventojai turės taupyti nuo 1 iki 13 metų. Pavyzdžiui, Baltijos šalių gyventojai minėtos vertės būstui taupys maždaug 3-5 metus. Tarkime – lietuviui, 2019 m. II ketv. iki mokesčių gaunančiam vidutiniškai 1 289 eurų mėnesinę algą, bei latviui su 1 083 eurus siekiančiu vidutiniu atlygiu – taupyti reikės apie 61 mėnesį. Tuo tarpu estas, kurio vidutinis mėnesio atlyginimas siekia 1 419 eurų, 50 tūkst. eurų vertės būstui atidės 42 mėnesių atlyginimus.

Suomijos ir Švedijos gyventojai minėtosios vertės būstą galės įsigyti už kur kas mažiau – 19 vidutinių atlyginimų. Danijoje tokiam būstui atidėti tereikėtų 15 atlyginimų ir taupyti kiek ilgiau nei 1 metus. Tačiau paradoksalu – už 50 tūkst. eurų, pavyzdžiui, Kopenhagoje, būsto nusipirkti tiesiog neįmanoma.

„Kur kas ilgiau išsvajotų nuosavų namų turės palaukti Ukrainos ir Baltarusijos gyventojai. Baltarusis, kurio vidutinis mėnesio atlyginimas yra vos 403 eurai – 50 tūkst. eurų būstui sutaupys per 124 mėnesius. Tuo tarpu statistiniam ukrainiečiui, gaunančiam 322 eurų vidutinę algą, taupyti reikės net 155 mėnesius, o tai yra kone 13 metų“, – pasakoja „Ria.com Marketplaces“ valdybos narys Artem Umanets.

Nesutaupius patiems – kuriose šalyse skolintis pigiausia?

Tiesa, taupyti būstui trečdalį viso gyvenimo ir atidėti keliasdešimt atlyginimų apribojant bet kokias savo išlaidas – tikriausiai retam bus tinkamas būdas sutaupyti būstui. Būtent todėl dažnai pagalbos ranką įsigyjant būstą ištiesia bankai. Ekspertai pastebi, jog kaip ir taupant didžiulę sumą patiems, taip ir skolinantis iš bankų, vienų šalių gyventojams tai padaryti lengviau, o kitiems – kur kas sudėtingiau ir brangiau.

Pavyzdžiui, Lietuvoje, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, būsto paskolų palūkanos yra mažiausios – svyruoja apie 2,4 proc. Tuo tarpu Latvijoje palūkanos kiek didesnės ir siekia 2,9 proc. Estijoje, nepaisant to, jog šalies vidutinį darbo užmokestį dvigubai lenkia šiaurės kaimynių atlyginimai – joje būsto paskolų palūkanų norma svyruoja nuo 2,5 iki 2,7 proc. Dėl šios priežasties Estija atsiduria tarp tokių gerovės valstybių kaip Vokietija, Danija, Švedija ar Suomija.

Kitokia padėtis yra Baltarusijoje ir Rusijoje. Pastarojoje būsto paskolų palūkanos siekia 9,8 proc., tuo tarpu Baltarusijoje palūkanų norma siekia 13 proc. Tiesa, kaip ir sutaupyti būstui patiems, taip ir skolintis sudėtingiausia yra Ukrainoje – vidutinė būsto palūkanų norma šalyje siekia net 21 proc.

Žemos palūkanos – dar nereiškia ir mažų išlaidų?

Nors mažos paskolos palūkanos, rodos, jau savaime garantuoja pigesnį skolinimąsi būstui – situacija išties gali būti atrodyti apgaulingai. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog daugelyje išsivysčiusių šalių būsto paskolos palūkanų norma – nėra tai, kas sudaro pagrindines išlaidas skolinantis ir negarantuoja, kad bankas ketina pigiai administruoti paskolą.

„Pavyzdžiui, Danijoje bankai jau teikia paskolas ir su neigiamomis palūkanomis, t.y. patys sumoka besiskolinantiems. Tačiau bankai nuostolingai tikrai nedirba, tad nepaisant to, jog palūkanos kai kuriose šalyse ir žemos – greičiausiai bankams reikia papildomai mokėti „riebius“ mokesčius, kuriuos sudaro komisiniai, draudimas, tarpininkavimo mokesčiai ir kt. Tad bendrai galima pasakyti – pigaus būsto nėra niekur. Pavyzdžiui, Estijoje, nors paskolos administravimo mokesčiai ir nedideli – būstas kainuoja brangiai. Tuo tarpu Suomijoje, nors sutaupyti ir lengviau nei kitur – būsto kvadratinis metras čia kainuoja keletą kartų brangiau nei, pavyzdžiui, Kijeve. Šiame mieste 1 kvadratinis metras kainuoja apie 800 eurų, tuo tarpu Helsinkyje – kone 3 000 eurų. O štai, tarkime, Lietuva – išlieka pačiame viduriuke ir situacija su būsto įsigijimu čia išties nebloga: pasiūla gana plati, o palūkanų norma – vidutinė“, – aiškina A. Umanets.

Taigi, lygiai taip, kaip nėra lengvai uždirbamų pinigų, taip ir sukaupti juos atsakingam pirkiniui nelengva. Tad kokiu būdu benuspręstų siekti nuosavo būsto: metai iš metų kaupdami atlyginimus ar pasikliaudami bankų teikiamomis paskolomis – kiekvienos šalies gyventojai gali susidurti su iššūkiais. Tačiau svarbiausia siekiant tikslo – adekvačiai įvertinti savo galimybes ir apsišarvuoti kantrybe – tuomet ir rezultatai bus geresni.

Pranešimą paskelbė: Lina Venskaitytė, Nova media

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Nuo gegužės 1 d. – tikslesni reikalavimai statinių ekspertizės vadovams, palengvinimai seniai neužbaigtiems pastatams sutvarkyti

Nuo gegužės 1 d. – tikslesni reikalavimai statinių ekspertizės vadovams, palengvinimai seniai neužbaigtiems pastatams sutvarkyti

Ketvirtadienį Seimas priėmė Statybos, Teritorijų planavimo, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros bei Architektūros įstatymų pataisas, leisiančias užtikrinti statybos procesų efektyvumą, teisėtumą ir skaidrumą. Šios pataisos priimtos atsižvelgus į parlamentinės kontrolės ir darbo grupių išsakytas pastabas. Nuo gegužės 1 d., o ne nuo lapkričio 1 d., įsigalios reglamentavimas, kad nekilnojamojo turto registre registruotiems […]


Apklausa: 3 iš 10 gyventojų kasdien dirba iš biuro, o populiariausia veikla po darbo – apsipirkinėjimas

Apklausa: 3 iš 10 gyventojų kasdien dirba iš biuro, o populiariausia veikla po darbo – apsipirkinėjimas

Lietuvos gyventojai labiausiai linkę dirbti iš ofiso arba hibridiniu būdu. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad vos 10 proc. gyventojų dirba vien tik nuotoliniu būdu, iš namų, 12 proc. teigia derinantys darbą iš namų ir biure, o beveik trečdalis (31 proc.) respondentų dirbti kasdien eina į biurą. Likusieji šiuo metu nedirba (24 […]


Po tvarkybos darbų senojoje Trakų  klebonijoje įsikūrė galerija

Po tvarkybos darbų senojoje Trakų klebonijoje įsikūrė galerija

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus organizavusių Kultūros infrastruktūros centro (KIC) specialistų, visada malonu žinoti, kad naujam gyvenimui prikeltas pastatas nebus vėl užmirštas, kad jis taps renginių, žmonių susibūrimo vieta. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonijos pastato tvarkybos […]


Statomame „Stock-O“ prekybos miestelyje Klaipėdoje pasirašytos dar trys nuomos sutartys – jau išnuomota ketvirtadalis naujai statomų patalpų

Statomame „Stock-O“ prekybos miestelyje Klaipėdoje pasirašytos dar trys nuomos sutartys – jau išnuomota ketvirtadalis naujai statomų patalpų

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ pasirašė dar tris patalpų nuomos sutartis Klaipėdos Baltijos prospekte besikuriančiame prekybos ir paslaugų miestelyje „Stock-O“. Sinergiją su sporto prekių parduotuve „Decathlon“ sukurs pirmasis Klaipėdoje crossfit sporto klubas, taip pat pasipildė interjero ir švaros prekių pasiūla. „Stock-O“ prekybos miestelio statybas „Galio Group“ užbaigs šių metų rudenį. Klaipėdos Baltijos prospekte, šalia […]


Šilti ir ekonomiški namai – kaip tai įmanoma

Šilti ir ekonomiški namai – kaip tai įmanoma

Šilti namai – jaukūs ir komfortiški, užtikrinantys gyvenimo kokybę. Tačiau, kas tiksliai daro namus šiltus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti, ieškant būdų, kaip optimizuoti namų šildymo išlaidas ir taupyti energiją. Kokybiška izoliacija Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių namų šilumos išlaikymą, yra kokybiška izoliacija. Tai apima tinkamai parinktą ir įrengtą sienų, grindų ir stogų izoliaciją. […]


Nauji namai per porą mėnesių – tikrai įmanoma

Nauji namai per porą mėnesių – tikrai įmanoma

Naujų namų statyba per porą mėnesių gali pasirodyti kaip didelis iššūkis, tačiau su tinkamai organizuota ir efektyviai vykdomu statybos procesu tai yra visiškai įmanoma. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių pasirenka greitą statybos būdą, kad nauji ir modernūs namai būtų pastatyti greičiau ir efektyviau. Modernios technologijos ir statybos metodai. Šiuolaikinės technologijos ir pati statyba nuolat tobulėja, […]