Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

Birželio 27 d. posėdyje Valstybinė kultūros paveldo komisija nepritarė siūlymui išbraukti Apytalaukio dvarą iš Neprivatizuojamų kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų sąrašo. Anot jos, toks sprendimas keltų pavojingą precedentą, kai neprižiūrėtas paveldas galėtų būti perduodamas privatizavimui. Paveldo komisija išsakė savo poziciją svarstant Kultūros ministerijos parengtą Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą.

 Tuo pačiu Paveldo komisija teigiamai vertina Kultūros ministerijos pastangas peržiūrėti neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų koncepciją bei sujungti iki šiol galiojusius du sąrašus į vieną. Tai laikoma svarbiu žingsniu siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo ir nuoseklesnės valstybės politikos paveldosaugos srityje.

 „Tačiau mūsų nepritarimą lėmė konkretus atvejis – siūlymas išbraukti Apytalaukio dvarą.

Mūsų pozicija yra aiški – būtina saugoti ir stiprinti pasitikėjimą valstybine kultūros paveldo apsauga, o ne kurti precedentus, kai blogai prižiūrėtas objektas išbraukiamas iš neprivatizuotinų sąrašo“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

 Paveldo komisijos teigimu, dvaro būklė per daugiau nei 20 metų, valdant Kėdainių r. savivaldybei, akivaizdžiai blogėjo. Nors bandyta objektą nuomoti, to nepakako jo išsaugojimui – 2022 m. gaisras dar labiau suniokojo rūmus. „Kyla pagrįstų klausimų – kodėl rūmai nebuvo prižiūrimi ir apsaugomi nuo vandalizmo, ar tinkamai įvertinta valdytojo atsakomybė, kokioms veikloms būtų panaudotos privatizavimo lėšos“, – pabrėžia pirmininkė.

Anot jos, tokie atvejai, kai objektas sąmoningai ar iš aplaidumo paliekamas nykti, o vėliau dėl blogos būklės praranda vertę ir gali būti parduotas pigiau – kelia grėsmę visos paveldosaugos sistemos patikimumui.

 Paveldo komisija dar 2021 m. siūlė peržiūrėti dvarų privatizavimo koncepciją ir svarstyti galimybę tam tikrus objektus parduoti su aiškiomis sąlygomis, atlikus galimybių studijas. Visgi Apytalaukio atveju tokia studija nebuvo parengta. Tiesa, Kultūros ministerija yra parengusi individualų Apytalaukio dvaro apsaugos reglamentą ir planuoja pasirašyti apsaugos sutartį.

„Dokumentinis pagrindas yra svarbus, tačiau vien tik formalumai neužtikrina realaus objekto apsaugos ir gyvybingumo. Jei valdytojas neturės vizijos ir atsakomybės, dokumentai lieka popieriuje“, – sako doc. dr. V. Ščiglienė.

Kaip pozityvų pavyzdį Paveldo komisija pateikia Sapiegų rūmų Vilniuje istoriją – 2005 m. šį objektą bandyta privatizuoti, tačiau visuomenės pasipriešinimas sustabdė šiuos planus. Vėliau objektas buvo sutvarkytas ir sėkmingai įveiklintas. Naujausiomis žiniomis, geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už Lietuvos istorijai reikšmingo objekto sugrąžinimą ir šiuolaikišką pritaikymą pelnė „Projektavimo ir restauravimo institutas“ už įgyvendintą Sapiegų rūmų, esančių L. Sapiegos g., Vilniuje, kapitalinį remontą.

„Vilniuje buvo atverta puiki kultūrą, meną ir paveldą jungianti erdvė. Šis atvejis parodė, kad nebūtina objektą privatizuoti, jog jis būtų tinkamai įveiklintas. Viešasis interesas ir atsakingas valdymas gali duoti geresnį rezultatą“, – apibendrina pirmininkė.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.

Pranešimą paskelbė: Justina Gasiūnienė, Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija