Pasistatė saulės elektrinę, kuri kasmet papildomai generuos 36 tūkst. kilovatvalandžių arba beveik 6 tūkst. eurų

1

Pasistatė saulės elektrinę, kuri kasmet papildomai generuos 36 tūkst. kilovatvalandžių arba beveik 6 tūkst. eurų

Medžio apdirbimo įmonėje „ASAJA“ įrengtos 2 saulės elektrinės po 100 kW galios. Viena iš EST LT įrengtų elektrinių turi saulės sekimo sistemą, kuri per metus papildomai sugeneruoja 36 tūkst. kilovatvalandžių.

Marijampolės savivaldybėje įsikūrusi „ASAJA“ didina gamybą ir plečia produkcijos asortimentą, todėl didėja ir elektros energijos vartojimas. Siekdama sumažinti gamybos sąnaudas – medžio apdirbimas yra imli elektros energijai gamybos veikla – bei didinti produkcijos konkurencingumą, įmonė investavo į atsinaujinančius energijos išteklius, kurie ženkliai sumažins energijos vartojimo sąnaudas ilguoju veiklos laikotarpiu. Įrengtos saulės elektrinės, kurių bendra galia –200 kW, gamins apie 35,5% įmonės metinio energijos suvartojimo kiekio, arba 130553,78 kWh/metus iš elektrinės su saulės sekimo sistema ir 93000 kWh/metus iš stabilios sistemos elektrinės ant stogo. Žalioji energija sudarys 35,5% bendrame įmonės energijos sąnaudų balanse.

Reali nauda – ilguoju periodu

„ASAJOS“ gamykloje pastatytos 2 jėgainės po 100 kW. Viena iš jų įrengta ant stogo, kita – ant žemės.

Ant stogo įrengta stabili elektrinė sumontuota su 445 vatų galios monokristaliniais moduliais, įtampos keitikliais ir optimizatoriais. Dėl optimizatorių elektrinė veikia efektyviau, nes šešėliai, krentantys ant vieno ar kito modulio, nebedaro neigiamos įtakos bendram energijos generavimui. Optimizatoriai, turintys įspūdingai ilgą garantinį 25 metų laikotarpį, taip pat leidžia stebėti kiekvieno modulio darbą, energijos generavimą, be to, matoma kiekviena įrangos dalis, jos veikimo efektyvumas.

Antroji jėgainė, turinti saulės sekimo sistemą, įrengta ant žemės. Dėl savo specifikos ši 2 ašių sistema nuo ryto iki vakaro seka saulę, taip sudarydama sąlygas generuoti 1,36 karto arba 36 proc. daugiau elektros energijos.

Neretai jėgainių su saulės sekimo sistema atsisakoma dėl neva nepakankamo patikimumo ir per didelės kainos – investicijos neatsiperkančios. Kainos faktorius svarstomas labiausiai.

Viena saulės sekimo sistema kainuoja apie 1 400 eurų, ant jos galima sumontuoti 4–5 kilovatų galios jėgainę. „ASAJOJE“ sumontuotos 28 tokios sistemos su 3,6 kilovatų galios moduliais, taip generuojant 100 kilovatų galią.

„Skaičiai kalba patys: 100 kilovatų elektrinė su saulės sekimo sistema per metus papildomai sugeneruoja 36 tūkst. kilovatvalandžių. Kadangi garantijos laikotarpis yra 25 metai, tai iš viso per tą laiką elektrinė sugeneruoja 900 tūkst. papildomų kilovatvalandžių arba 144 tūkst. eurų papildomų pajamų, skaičiuojant šios dienos elektros kainomis“, – skaičiais kainos mitą paneigia Nerijus Paklonskas, įmonės EST LT, įrengusios elektrines, rinkodaros vadovas. Trumpuoju laikotarpiu, jo žodžiais, investicijos gali atrodyti nemažos, bet ilguoju laikotarpiu atsiperka ir teikia ekonominį efektą, nes išgaunama iki 40 proc. daugiau energijos.

Patikimumą sustiprino papildomos funkcijos

Silpnąja elektrinės su saulės sekimo sistema vieta paprastai įvardijama apšvitos relė. EST LT išsprendė šią problemą: surado aukštus įmonės reikalavimus tenkinančius tiekėjus, vietoj apšvitos relės panaudojusius integruotą astronominį laikrodį, kuris lygiai vienodai veikia kasdien, o sistema bet kokiomis sąlygomis nuo ryto iki vakaro juda su saule.

Dar viena baimė – stiprūs vėjai, kurie gali nuversti saulės elektrines. EST LT Marijampolės regione prieš porą metų pastatė panašias jėgaines su saulės sekimo sistemomis. Toje vietovėje buvo fiksuotas 33 m/s uraganinis vėjas, tačiau saulės jėgainėms jis nepadarė jokios žalos. „ASAJOJE“ įrengtos patobulintos, dar patikimesnės saulės elektrinės. Jose sumontuoti vėjo davikliai: vėjui pasiekus uraganinį greitį, elektrinė nusileidžia į horizontalią padėtį.

„ASAJAI“ suteikta internetinė prieiga prie saulės elektrinių veikimo monitoringo sistemos.

Baigiamą įgyvendinti projektą „AEI naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas UAB „ASAJA“ projektą administruojantys Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) specialistai vertina teigiamai. 2021 m. gruodžio 8 d. vykdytos techninės patikros metu projekto pažeidimų ar trūkumų nenustatyta.

„ASAJA“: Nereikia bijoti naujovių

UAB „ASAJA“ saulės elektrinių statybos projektas iš dalies finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Marijampolės regione tokio tipo elektrinė yra pirmoji.

„Įmonėje įdiegėme daug naujovių, tad nutarėme surizikuoti ir šįkart – apsispręsti dėl 40 proc. daugiau energijos generuojančios elektrinės padėjo įmonė EST LT, – apie elektrinės su saulės sekimo sistema pasirinkimo motyvus sakė UAB „ASAJA“ komercijos direktorius Giedrius Malinauskas. – Puikūs rangovai, kokybiškas ir profesionalus jų darbas, patarimai. Manome, kad jų įrengtoms elektrinėms nereikės daug priežiūros. Nors bet kada galėsime kreiptis į EST LT.“

Užsakovai įsitikinę, kad naujovių baimintis neverta. Tam pritaria ir LVPA.

„Objekte sumontuota mišri saulės elektrinės sistema, kurioje dalis reflektorių sumontuota ant įmonės stogo, kita – ant mobilių sistemų, sekančių saulės raidos kelią, dar nėra dažna Lietuvoje. Suprantama, ji nepigus malonumas, reikalaujantis papildomų investicijų, todėl ES struktūrinių fondų parama padeda kompensuoti dalį projekto išlaidų. Europoje tokios sistemos jau ne naujovė, taip, jos padidina saulės jėgainių pajėgumus, tačiau ir jų priežiūra, ir sąnaudos yra ženkliai didesnės. Šis pavyzdys paskatins kitus šalies ūkio subjektus praktiškai įvertinti sistemos efektyvumą ir ekonomiškumą“, – tvirtina LVPA Projektų rizikos prevencijos centro vadovas Algirdas Vaidotas.

Stiprėjant įtampai dėl tvarumo, verslas aktyviau renkasi žaliąją kryptį

Kaip pastebi LVPA specialistai, 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu keitėsi bendras požiūris į žaliąją ekonomiką: pasaulyje stiprėjant nerimui dėl tvarios, ilgalaikės veiklos, augo ir verslo supratimas, kad investuoti į žaliuosius procesus, mažinti energijos vartojimo intensyvumą, didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą – perspektyvu. Alternatyvių energijos šaltinių vystytojai kuria sistemas, apimančias visą ciklą, tai ne tik saulės gaminama energija, kaip sako Verslo skatinimo projektų skyriaus vedėja Gintarė Kuncaitytė, bet ir kitos alternatyvios energijos gamybos rūšys: vėjo jėgainės, šilumos siurblius naudojančios sistemos ir pan. Jau pradedamas taikyti išmanus elektros energijos paskirstymas vartotojams, diegiamos automobilių pakrovimo stotelės, geoterminio šildymo sistemos, šilumos ir elektros energijos saugyklos.

„Ateityje matome gaminant energiją sisteminiame daugiakomponentiniame modelyje – saulė-vėjas-oras-vanduo-žemė“, – teigia G. Kuncaitytė.

Kalbėdamas apie rangovų indėlį, spartinant saulės energetikos plėtrą Lietuvoje, A. Vaidotas pastebi: dėl to, kad daugiau kasdieniniame gyvenime atsiranda paskleistų inovatyvių sprendimų, verslui lengviau pasirinkti.

„Ypatingas „saulininkų“ verslo dėmesys turėtų būti nukreiptas į pasaulines mokslo naujoves (patikėkite, jų yra), nesvarbu, ar tai užsakovas, ar rangovas. Galima paminėti, kad Lietuvos LEI mokslininkai kartu su užsienio investitoriais yra sukūrę unikalių produktų, padidinančių saulės elementų efektyvumą iki 20 proc. O rangovams norėtųsi palinkėti pamatyti ne tik Azijos, bet ir Lietuvoje gaminamus produktus. Jie nedaug brangesni, bet tikrai efektyvesni“, – teigia jis.

UAB „ASAJA“ nuotr. 

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
4 patarimai, kaip turėti gražų ir tvarkingą kiemą, prie jo dirbant mažiau

4 patarimai, kaip turėti gražų ir tvarkingą kiemą, prie jo dirbant mažiau

Gerai prižiūrimas kiemas dažnam asocijuojasi su daugybe ravėjimui, genėjimui ir laistymui praleistų valandų. Tačiau Akmenys.lt atstovas Ignas Endriukaitis šypsodamasis tikina, kad kankintis kieme tikrai nėra privaloma. Pasak jo, strategiškai planuodami ir priimdami teisingus sprendimus, galite sukurti itin jaukią kiemo erdvę, kurioje poilsis užims daugiau laiko nei jos priežiūra ir tvarkymas.  Geotekstilė piktžolių kontrolei Vienas didžiausių kiemo […]


Kultūros dieną Kaunas pasitinka su ypatinga ambicija: išduotas leidimas M. K. Čiurlionio koncertų centro statybai

Kultūros dieną Kaunas pasitinka su ypatinga ambicija: išduotas leidimas M. K. Čiurlionio koncertų centro statybai

Kaunas demonstruoja lyderystę įgyvendinant nacionalinės reikšmės projektus. Stadionas – sėkmingai funkcionuoja, netrukus bus atvertas ir pirmasis šalyje mokslo muziejus, o per artimiausius kelerius metus kairiajame Nemuno krante turi iškilti aukščiausių standartų kultūros renginių erdvė – M. K. Čiurlionio koncertų centras. Objektui išduotas statybos leidimas, ruošiamasi skelbti tarptautinį rangos konkursą. Unikalus architektūros kūrinys „Simboliška, kad su […]


Karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos – tai vertybinis objektas tiek EIKA grupei, tiek visai Lietuvai

Karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos – tai vertybinis objektas tiek EIKA grupei, tiek visai Lietuvai

2022 m. IV-ą ketvirtį pradėtos karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos ir jau atiduotos į Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos rankas. Projektą įgyvendino UAB EIKA grupei priklausančios įmonės UAB „Partnerystės projektai keturi“ ir UAB „Samogitia miestelis“. Netrukus 7,8 ha teritorijoje įsikurs vienas jauniausių kariuomenės vienetų – „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Marginio pėstininkų batalionas. Bataliono dydžio karinio miestelio […]


Senos statybos daugiabučių griovimas: kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų?

Senos statybos daugiabučių griovimas: kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų?

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Egidijus Matonis Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą. Kas lauktų šio nekilnojamojo turto (NT) savininkų bei kaip teisiškai galėtų būti išspręstas šis NT rebusas? […]


Balandžio pabaigoje Vilniuje vyks pagrindinė šalies statybų sektoriaus paroda „Resta 2024“: ko tikėtis joje šiemet?

Balandžio pabaigoje Vilniuje vyks pagrindinė šalies statybų sektoriaus paroda „Resta 2024“: ko tikėtis joje šiemet?

Paskutinį balandžio savaitgalį, 25–27 d., LITEXPO parodų ir kongresų centras, kaip ir kasmet, vėl pakvies į svarbiausią šalyje statybų sektoriaus temoms dedikuotą parodą – „Resta 2024“. Pirmą kartą surengta dar 1994-aisiais, „Resta“ per 30 metų ženkliai išaugo, sustiprėjo ir dabar yra vienintelė specializuota statybų tematikos paroda Baltijos šalyse, pelniusi pasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą. […]


Įsibėgėja kelio Molėtai-Utena rekonstrukcija: išardyta 15 tūkst. tonų senos kelio dangos

Įsibėgėja kelio Molėtai-Utena rekonstrukcija: išardyta 15 tūkst. tonų senos kelio dangos

Kovo pradžioje „Via Lietuva“ inicijuoti blogiausios šalyje kokybės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai įgauna pagreitį. Per mėnesį netoli 30 km siekiančioje atnaujinamo kelio atkarpoje jau atlikta 70 proc. visų paruošiamųjų darbų, išardyta 10 km ilgio betoninio kelio atkarpa.  Kovo 7 dieną kelio rekonstrukcijos darbai vienu metu buvo pradėti keliose Molėtai-Utena kelio vietose. Šiuo metu […]