Panevėžio miesto meno, verslo, bendruomenės atstovai kreipsis į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir ministerijos kanclerį Laimoną Ubavičių, išreikšdami pritarimą Panevėžyje suplanuoto Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) projektui. Kreipimasis šiandien viešai perskaitytas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje.  

„Brandžiai visuomenei būdingas santūrumas ir apmąstyta reakcija į vykstančius procesus. Be abejo, demokratinėje visuomenėje neišvengiama nuomonių įvairovė ir tai yra labai gerai. Tačiau tai, kas šiandien plinta viešojoje erdvėje, pasiekia svarbiausias Lietuvos Respublikos institucijas, peržengia bet kokios demokratiškos diskusijos ribas ir ne tik neramina, bet gali turėti įtakos viso Panevėžio regiono vystymosi perspektyvai.

2019 m. gegužės 7 d. internetinėje platformoje Peticijos.lt pradėta rinkti parašus po peticija „Ne kino centro „Garsas“ Panevėžyje sunaikinimui“. Šios peticijos tekstas sąmoningai klaidinantis žmones, teiginiai peticijos tekste neturi nieko bendro su tikrove ir manome, jog tai yra manipuliavimas sentimentais, iškreipiant faktus. Mūsų nuomone, tik dėl klaidinančio peticijos teksto jos autoriams ir pavyko surinkti tinkamai į situaciją neįsigilinusių žmonių parašus.

Skambiai peticijoje išreikštas teiginys, kad kino centras „Garsas“ bus sunaikintas ir jo vietoje bus pastatytas naujas SEMC pastatas, yra paprasčiausias melas. Esamas pastatas bus rekonstruojamas ir pritaikomas daug platesnėms kultūrinėms ir kūrybinėms funkcijoms, yra numatytos net dvi daugiafunkcinės salės, kurios bus naudojamos, be abejonės, ir nekomerciniam kinui. Tačiau šio argumento, kad kino funkcija ne tik išlieka, bet kinas bus rodomas moderniose, naujose salėse, erdvėse, peticijos šalininkai nenori girdėti. Taip pat peticijoje keliamas reikalavimas „suteikti kino centrui „Garsas“ kultūros paminklo statusą“ nėra pagrįstas. Melagingas teiginys ir tai, kad tai seniausias kino teatras Lietuvoje. Kultūros paveldo profesionalai /…/ nustatė, jog kino centro pastatas, skaičiuojantis 50-uosius metus, tėra vienas iš 6 tipinių projektų, dar sovietiniu laikotarpiu parengtų Maskvoje ir pritaikytų net 3 Lietuvos miestuose. Esamos pastato konstrukcijos yra prastos būklės, grimzta pamatas. Toks kino centras – gigantiškas, energetiškai neefektyvus pastatas, su, mūsų žiniomis, didžiausia Lietuvoje 666 vietų kino sale. „Garso“ kino seansuose vidutiniškai apsilanko vos iki 20 žmonių – veikti nepajėgus. Kino centras liktų ir toliau didžiulius miesto biudžeto pinigus neefektyviai naudojančia įstaiga arba būtų tiesiog privatizuotas (kaip atsitiko kituose miestuose)“, – teigia kreipimosi autoriai.

Jų tvirtinimu, SEMC – naujos kartos muziejus, kurio koncepcija orientuota į kuo didesnį žmonių įgalinimą kurti kultūrinį gyvenimą mieste, galinti vystyti naują kultūrinį pagreitį regione ir daryti įtaką esamų kultūros įstaigų augimui: „SEMC pradedamos vystyti veiklos atlieps vietos ir pasaulio modernaus, šiuolaikinio meno raidos tendencijas ir kryptis, savitumą bei kultūrinę vertę. Menų centras taps svarbia ir šiuolaikiška miesto ir regiono kultūrinių edukacinių patirčių vieta, kurioje numatyta ypač daug vietos jaunimo meniniam ugdymui, taip pat įvairių socialinių sluoksnių gyventojų edukacinėms veikloms, kūrybinių industrijų skatinimui, nekomercinio kino plėtrai… Suplanuoto menų centro įkūrimas šiuolaikine architektūra pagyvins miestą, darys teigiamą įtaką turizmo ir paslaugų sektoriaus plėtrai“.

Taip pat pabrėžiama: SEMC idėja plėtojama ir visuomenei buvo ne kartą pristatyta nuo pat 2016 m. 2017 m. architektūrinėse kūrybinėse dirbtuvėse miesto ir šalies architektai išanalizavo bei pagrindė SEMC vietą. Nuspręsta, kad SEMC logiškiausia kurti iš esmės rekonstruojant nusidėvėjusį kino centro „Garsas“ pastatą. Tarptautinis architektūrinis SEMC konkursas buvo įvertintas kaip profesionalus, atviras, novatoriškas, sulaukė aukščiausio architektų profesinės bendruomenės įvertinimo. Dar daugiau, architektūros kritikai šį projektą pavadino 2018 metų įvykiu Lietuvoje.

„Tai yra didelės reikšmės objektas Panevėžiui ir svarbus jo išlikimui ekonominių, kultūrinių centrų žemėlapyje. Tikime, jog kaip anksčiau Panevėžio dramos teatras ir paties Juozo Miltinio asmenybė Panevėžyje buvo visos Europos traukos centru, kaip kadaise Kaunas sugebėjo išnaudoti šansą turėti M. K. Čiurlionio dailės muziejų, taip matome ir SEMC – šansą miestui, regionui vėl tapti svarbiu centru Lietuvoje ir Europoje, padėti miestui vėl augti… Todėl Panevėžio kūrybinė ir verslo bendruomenė turi tvirtą nuomonę ir nebegali tylėti. Tyla reikštų atsisakymą jau kelerius metus atkakliai brandinamo kultūrinio sektoriaus atgimimo, verslo plėtrą skatinančio projekto ir nuoseklaus įvairių sričių profesionalų įdirbio“, – rašo kreipimosi autoriai.

Aukščiausi šalies vadovai raginami atkreipti dėmesį į klaidinančius peticijos teiginius, įdirbį įgyvendinant SEMC projektą, ilgą ir visapusį viešinimą, SEMC įtaką miesto, regiono raidai, todėl skirti valstybės palaikymą ir finansinę paramą įgyvendinant šį „ambicingą tarptautinės reikšmės projektą“.

Peticiją pasirašė Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas, Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, Dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša, A Galerijos direktorius Albinas Vološkevičius, Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Arvydas Narkevičius, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius, Panevėžio krašto pramonininkų direktorius Rimantas Serva,  ir „Panevėžio Alumni“ asociacijos pirmininkė Rūta Jančytė, Panevėžio „Rotary“ prezidentas Rimantas Trota ir „Lions“ klubo prezidentas Žydrūnas Raščius.

Pranešimą paskelbė: Asta Sarapienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracija