Nuo dūmų detektorių pripažinimo privalomais Lietuvos gyventojų namuose praėjus pusmečiui šie prietaisai yra įrengti 43 proc. šalies būstų. Ugniagesiai gelbėtojai jau fiksuoja dūmų detektorių naudą – išgelbėtas žmonių gyvybes. Priešgaisrinės apsaugos departamento (PAGD) duomenimis, per dešimt šių metų  mėnesių gaisruose žuvo 12 proc. mažiau Lietuvos gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai – mažiausias aukų skaičius per pastaruosius 15 metų.

„Nors dūmų detektoriai yra privalomi daugelyje Europos valstybių, sparčiu jų paplitimu nuo įteisinimo privalomais gali pasigirti išties nedaug šalių. Pusmečio rezultatus Lietuvoje vertiname teigiamai, o startą vadiname išties sėkmingu“, – kalbėjo PAGD vadovas Kęstutis Lukošius.

Viena pirmųjų  Europoje privalomųjų dūmų detektorių reikalavimą priėmė Estija. Nuo 2009 metų šioje šalyje beveik tris kartus sumažėjo žūstančiųjų gaisruose skaičius. Daugiau nei prieš dešimtmetį šis reikalavimas buvo įvestas ir Prancūzijoje, Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Latvijoje jis įsigalios 2020 metais.

Pasak K.Lukošiaus, šiuo metu pagal žūčių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, atsiliekame ne tik nuo Estijos, bet ir nuo visos Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių. „Mūsų tikslas – kaip įmanoma labiau priartėti prie šių šalių ir pasiekti, kad žuvusiųjų gaisruose per metus būtų mažiau nei 30. Dabartinę situaciją reikia pagerinti daugiau nei dvigubai“, – sakė PAGD vadovas.

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 10476 gaisrai ir lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 26,8 procentais. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 111 žmonių, iš jų 10 vaikų. Taip pat – 727 gyvūnus, 106 transporto priemones ir 722 pastatus. 

„Nors gaisringumas išaugo, tačiau pavyko išgelbėti daugiau žmonių gyvybių. Prie šio rezultato prisidėjo ne tik dūmų detektorių įteisinimas privalomais, bet ir ugniagesių gelbėtojų parengtis bei darbo jų efektyvumas“, – tvirtino K. Lukošius.

Šių metų pirmojo pusmečio PAGD statistika rodo, kad ugniagesiai gelbėtojai į gaisro vietą vidutiniškai atvyksta per 10,3 minučių. Vidutinis gaisro likvidavimo laikas siekia pusę valandos. Jo teigimu, šie rodikliai parodo ugniagesių gelbėtojų parengtį reaguoti operatyviai ir užtikrinti greitą nelaimės likvidavimą.   

Pasak K.Lukošiaus, daugiausia žmonių per pastaruosius dešimt mėnesių Lietuvoje žuvo dėl neatsargaus rūkymo ir krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service