Pagalba ilgapirščiams: galimybes apšvarinti būstus sukuriame patys

Pagalba ilgapirščiams: galimybes apšvarinti būstus sukuriame patys

Nuo vagysčių neapsaugotas nė vienas būstas, tačiau kai kuriuose iš jų rizika sulaukti neprašytų svečių kur kas didesnė. Policijos atstovų teigimu, nusikaltėlių akiratyje visuomet atsiduria būstai, turintys silpniausias apsaugos priemones. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė pastebi – parankiausias sąlygas vagystei ir sukurti, ir užkirsti galime patys.

Organizuotos vagystės – tik mažuma atvejų

Policijos pareigūnai teigia, kad dažniausiai vagys veikia pagal vieną iš vagystės scenarijų. Pirmuoju atveju, veikiama tikslingai ir ilgai planuojant, antruoju – ieškoma atsitiktinių būstų su „silpnosiomis vietomis“.

„Kartais nusikaltėliai turi išankstinės informacijos apie konkrečiame būste laikomus vertingus daiktus – dideles pinigų sumas, juvelyriką ir kitas lengvai išnešamas vertybes. Taip veikia organizuotos nusikaltėlių gaujos. Jos renka duomenis apie būsto gyventojų dienotvarkę, gyvenimo būdą, juos seka ir stebi būsto aplinką“, – pasakoja Lietuvos Policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. Specialistas pabrėžia, kad tokią vagystę planuojantiems ilgapirščiams itin praverčia informacija, kurią nesusimąstydami skelbiame socialiniuose tinkluose.

Pareigūno teigimu, kur kas labiau paplitusi antroji strategija, kai nusikaltėliai išsirenka namą ar butą kaip vagystės objektą.

„Tokį kelią paprastai renkasi žemesnės kvalifikacijos vagys. Statistiškai, tokie nusikaltimai dažnesni, tačiau ir jų padaroma žala mažesnė. Veikdami tokiu būdu, ilgapirščiai pirmiausia vertina išorines būsto savybes ir renkasi turinčius silpniausias apsaugos priemones“, – sako jis. Tokie nusikaltėliai vadovaujasi paprasta filosofija – siekia įsibrauti tyliai ir nepastebėtai, o tada pagrobti turtą, kurį pasiseks surasti ir išnešti.

Labiausiai kenčia pirmo aukšto gyventojai

Lietuvos Policijos duomenimis, daugiabučių namų kvartaluose nusikaltimo taikiniais dažniausiai tampa 1-2 aukšto butai su senos konstrukcijos langais bei neįstiklintais ar grotomis neapsaugotais balkonais. Privačių namų atveju, vagys renkasi kraštinius, nuošalesnius namus be papildomų apsaugos priemonių, o kaimuose nepageidaujamo nusikaltėlių dėmesio dažniau sulaukia vienkiemiai.

A. Jusė tokių būstų gyventojams pataria itin daug dėmesio skirti papildomoms apsaugos priemonėms.

„Stenkitės iki minimumo sumažinti nusikaltėlių galimybes patekti į kiemą. Privačius namus turėtų juosti tvora, įėjimą į namus saugoti šarvuotos durys ir kokybiški langai. Papildomo saugumo suteikia ir grotos, visgi, dažnam gyventojui jos kelia diskomfortą“, – pastebi ji.

Anot specialistės, vagystės riziką didiname ir patys – dažnas vyresnio amžiaus gyventojas vis dar palieka atsarginius raktus po kilimėliu, vazonu ar laiškų dėžutėje. Šis, ilgapirščiams puikiai žinomas įprotis nubraukia visas pastangas siekiant apsaugoti savo namus – vienintele viltimi tokiu atveju lieka namuose veikianti signalizacija, kurios kodo nusikaltėliai nežino.

„Jei gyvenate ne vienkiemyje, verta susipažinti ir susidraugauti su aplink gyvenančiais kaimynais. Pastebėję nežinomus asmenis ar neįprastą veiklą aplink jūsų namus, jie paskambins jums arba policijai. Galiausiai, norėdami išvengti didelių nuostolių, galite apdrausti namus ir turtą“, – pataria A. Jusė. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenimis, 2019 m. už vagystes iš privačių namų ir butų draudėjams išmokėta vidutinė žala siekė 832 Eur. Lyginant su 2018 m., vagysčių skaičius pernai augo 10 proc., tačiau dauguma užfiksuotų žalų buvo smulkios ir vidutinės.

Pranešimą paskelbė: Inga Petrauskaitė, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

„Citus“ ekspertai: Kiek dar plėsis Vilnius: artimiausi miestai konkurentai ir būsto rinkos perspektyva

„Citus“ ekspertai: Kiek dar plėsis Vilnius: artimiausi miestai konkurentai ir būsto rinkos perspektyva

„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis Kalbant apie nekilnojamojo turto (NT) rinką Vilniuje, įprasta šį miestą lyginti su visai greta esančiu Kaunu ar vos už kelių valandų automobiliu įsikūrusiais Baltijos kaimynais – Ryga ir Talinu. Žinoma, tiesios tame daug, tačiau verta dairytis ir plačiau: į kitus, kiek atokiau esančius, tačiau panašesnius kitais parametrais miestus […]

Savo istoriją pasaulinei auditorijai pirmąkart pasakos lietuvių architektė: „Norėčiau pamatyti, kaip miestus kuria dirbtinis intelektas“

Savo istoriją pasaulinei auditorijai pirmąkart pasakos lietuvių architektė: „Norėčiau pamatyti, kaip miestus kuria dirbtinis intelektas“

Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje. Į ją garsiausi pasaulio architektūros meistrai kviečiami pasidalyti savo požiūriu ir vertybėmis per architektūros prizmę. Kaip ji persismelkia per žmogų ir jo aplinką, koks […]

Nykstantį Linkuvos dvaro parką Kaunas sieks paversti pavyzdine rekreacine erdve

Nykstantį Linkuvos dvaro parką Kaunas sieks paversti pavyzdine rekreacine erdve

Iš privačių savininkų didesnio dėmesio iki šiol nesulaukdavusi Linkuvos dvaro parko teritorija su apleistais ūkiniais pastatais Šilainiuose netrukus gali atgimti pačiomis gražiausiomis spalvomis. Šiam tikslui įgyvendinti Kauno savivaldybės administracija inicijuoja sprendimo projektą, kuriuo bus siūloma kompleksą atgaivinti ir perduoti visuomenės poreikiams. Kad procesas pasistūmėtų, vasario pradžioje tam turės pritarti miesto taryba. Tikslas – atgaivinti istorinę […]

Prieš 150 metų statytą namą atgaivinęs verslininkas: „Su miesto prisidėjimu viskas kur kas paprasčiau“

Prieš 150 metų statytą namą atgaivinęs verslininkas: „Su miesto prisidėjimu viskas kur kas paprasčiau“

Precedento šalyje neturinti Kauno paveldotvarkos programa per šešerius metus prisidėjo prie 130 pastatų atnaujinimo. Ryškiomis spalvomis atgyjantys jų fasadai vis gausiau puošia miestą. Vien per 2020 metus jungtinėmis gyventojų ir savivaldybės pastangomis sutvarkyti 22 pastatai. Vienas jų – apie 1870-uosius statytas namas Laisvės alėjoje, greta taipogi atnaujintos „Romuvos“. Jo savininkas Andrius Matuzas, pasakodamas apie tvarkybos […]