O. Lapinskė. Lietuviai nebeperka būsto visam gyvenimui: poreikiai keičiasi kas dešimtmetį

Ar perkamą būstą lengvai parduosiu po dešimties metų? Toks klausimas vis dažniau nuskamba nekilnojamojo turto ekspertų susitikimuose su klientais ir leidžia daryti išvadą: laikai, kuomet butą ar namą pirkdavome visam gyvenimui, jau praeityje. Gyventojai būstą įsigyja remdamiesi konkrečiais poreikiais, o jiems pasikeitus drąsiai leidžiasi į naujų namų paieškas.

Skirtingiems poreikiams – skirtingi namai

Naujo būsto ieškantys naujakuriai atsižvelgia į daugybę skirtingų kriterijų. Vis dėlto, kaip rodo penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų nuomonės tyrimo duomenys, pats svarbiausias – funkcionalus išplanavimas. Jį kaip prioritetinį įvardija beveik 50 proc. apklaustųjų. Vis dėlto, skirtingus poreikius turintys gyventojai būsto funkcionalumą supranta skirtingai – vienokius poreikius turi pirmąjį būstą perkantys jaunuoliai, o visai kitokius – vaikus auginančios šeimos.

Pastarosios, kaip pastebime bendraudami su klientais Vilniuje, dairosi 3-4 kambarių ergnomiškai išplanuotų butų, kurių plotas svyruoja nuo 52 iki 87 kv. metrų. Jeigu šeimoje du vaikai, jiems vis dažniau dairomasi nebūtinai itin didelių, bet atskirų kambarių. Be to, šeimos visuomet įvertina uždarą projekto teritoriją ir galimybes laisvalaikį leisti gryname ore – prie namų įrengtas laisvalaikio erdves ar netoliese esančius miesto parkus, dviračių ar pasivaikščiojimo takus.

Jauni – 25-35 metų amžiaus – žmonės, perkantys pirmąjį būstą, ar vaikų neturinčios poros orientuojasi į kiek mažesnes kvadratūras. Jų akiratyje atsiduria šiuo metu Vilniaus rinkoje populiariausi 45-55 kv. metrų ploto 2 kambarių butai. Tai – į mokslus, karjerą orientuoti žmonės, tad jiems rūpi greitas ir patogus susisiekimas tiek su miesto centre esančiais biurais, tiek su mokslo įstaigomis, išsibarsčiusiomis po įvairias sostinės vietas. Panašiais būstais domisi ir vyresnio amžiaus žmonės, tačiau jie kaip privalumą vertina namus supančią gamtą ir ramybę.

Tiesa, jų visų išskirtinio susidomėjimo sulaukia būstai, kuriuose suplanuotos atskiros erdvės drabužinėms, du vonios kambariai, įrengtos privačios terasos, langai į tris pasaulio puses arba pro juos atsiveriantys panoraminiai vaizdai į miestą ar gamtą.

Būstą keičia dažniau, bet renkasi atidžiai

Naujakuriai, priimdami sprendimą dėl būsto įsigijimo, visapusiškai apsvarsto tiek trumpalaikes, tiek ir ilgalaikes perspektyvas. Siekdami išsiaiškinti visas rūpimas detales susitikimui su būstą vystančios bendrovės atstovais paskiria 1-2 valandas.

Pirma, jie siekia suprasti, kokią gyvenimo kokybę gali pasiūlyti vienas ar kitas būstas: domisi energine klase, pritaikytais techniniais sprendimais, teiraujasi, ar į būsto kainą įskaičiuotas rekuperatorius, apžiūri, kaip įrengtos laisvalaikio erdvės, kaip ateityje bus administruojama ir prižiūrima gyvenvietė. Taip pat domisi kitomis vertėmis, kurias gali pasiūlyti vystytojas, – galimybe išskaidyti pradinį įnašą, užsisakyti apdailos paslaugas ir pan.

Antra, gyventojai racionaliai apgalvoja savo poreikius ir gerai suvokia, kad ateityje jie neabejotinai pasikeis. Tai skatina įvertinti perkamo būsto likvidumą – pasidomėti, kiek ilgalaikiai jame pritaikyti sprendimai, kokia miesto infrastruktūra jį sups ateityje, kokia galėtų būti jo kaina rinkoje, pavyzdžiui, po dešimtmečio. Žinoma, yra ir tokių, kurie jau turimą būstą nori pakeisti nauju, o tai nulemia pačios įvairiausios priežastys: nuo noro turėti didesnį būstą pagausėjus šeimai iki patogesnės lokacijos ar šildymo išlaidų.

Į skirtingus klientų poreikius reaguoja ir nekilnojamojo turto vystytojai. Pavyzdžiui, „Omberg“ kliento portretą skaidome į daugybę mikrosegmentų, o tuomet iki smulkmenų šlifuojame projektų koncepcijas, siekdami rinkai pasiūlyti kuo įvairesnį, būtent prie apsibrėžtų mikrosegmentų pritaikytą, asortimentą.

Būtent todėl Bajoruose siūlome gyvenimą šalia miško, tačiau su visais miesto infrastruktūros privalumais, Viršuliškėse – panoraminius miesto vaizdus ir patogų susisiekimą su sostinės centru, o Pašilaičiuose – ramybę, derančią su miesto infrastruktūra ir aplinkkelio privalumais. Prie skirtingų poreikių siekiame pritaikyti ir konkrečioje gyvenvietėje siūlomus sprendimus: nuo uždaros teritorijos, požeminio parkingo ir laisvalaikio erdvių iki poilsiui skirtų terasų ant daugiaaukščio stogo.

Ieškoti originalių sprendimų tiek mus, tiek ir kitus nekilnojamojo turto vystytojus skatina vis reiklesni klientai ir intensyvi konkurencija. Bet kokiu atveju tai – gera žinia visiems ieškantiems naujų namų: rinkoje dar niekuomet nebuvo tokio didelio ir įvairaus asortimento.

Komentaro autorė – Olga Lapinskė, „Omberg“ direktoriaus pavaduotoja

Pranešimą paskelbė: Laura Gabrilavičiūtė, Nova media