Ar perkamą būstą lengvai parduosiu po dešimties metų? Toks klausimas vis dažniau nuskamba nekilnojamojo turto ekspertų susitikimuose su klientais ir leidžia daryti išvadą: laikai, kuomet butą ar namą pirkdavome visam gyvenimui, jau praeityje. Gyventojai būstą įsigyja remdamiesi konkrečiais poreikiais, o jiems pasikeitus drąsiai leidžiasi į naujų namų paieškas.
Skirtingiems poreikiams – skirtingi namai
Naujo būsto ieškantys naujakuriai atsižvelgia į daugybę skirtingų kriterijų. Vis dėlto, kaip rodo penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų nuomonės tyrimo duomenys, pats svarbiausias – funkcionalus išplanavimas. Jį kaip prioritetinį įvardija beveik 50 proc. apklaustųjų. Vis dėlto, skirtingus poreikius turintys gyventojai būsto funkcionalumą supranta skirtingai – vienokius poreikius turi pirmąjį būstą perkantys jaunuoliai, o visai kitokius – vaikus auginančios šeimos.
Pastarosios, kaip pastebime bendraudami su klientais Vilniuje, dairosi 3-4 kambarių ergnomiškai išplanuotų butų, kurių plotas svyruoja nuo 52 iki 87 kv. metrų. Jeigu šeimoje du vaikai, jiems vis dažniau dairomasi nebūtinai itin didelių, bet atskirų kambarių. Be to, šeimos visuomet įvertina uždarą projekto teritoriją ir galimybes laisvalaikį leisti gryname ore – prie namų įrengtas laisvalaikio erdves ar netoliese esančius miesto parkus, dviračių ar pasivaikščiojimo takus.
Jauni – 25-35 metų amžiaus – žmonės, perkantys pirmąjį būstą, ar vaikų neturinčios poros orientuojasi į kiek mažesnes kvadratūras. Jų akiratyje atsiduria šiuo metu Vilniaus rinkoje populiariausi 45-55 kv. metrų ploto 2 kambarių butai. Tai – į mokslus, karjerą orientuoti žmonės, tad jiems rūpi greitas ir patogus susisiekimas tiek su miesto centre esančiais biurais, tiek su mokslo įstaigomis, išsibarsčiusiomis po įvairias sostinės vietas. Panašiais būstais domisi ir vyresnio amžiaus žmonės, tačiau jie kaip privalumą vertina namus supančią gamtą ir ramybę.
Tiesa, jų visų išskirtinio susidomėjimo sulaukia būstai, kuriuose suplanuotos atskiros erdvės drabužinėms, du vonios kambariai, įrengtos privačios terasos, langai į tris pasaulio puses arba pro juos atsiveriantys panoraminiai vaizdai į miestą ar gamtą.
Būstą keičia dažniau, bet renkasi atidžiai
Naujakuriai, priimdami sprendimą dėl būsto įsigijimo, visapusiškai apsvarsto tiek trumpalaikes, tiek ir ilgalaikes perspektyvas. Siekdami išsiaiškinti visas rūpimas detales susitikimui su būstą vystančios bendrovės atstovais paskiria 1-2 valandas.
Pirma, jie siekia suprasti, kokią gyvenimo kokybę gali pasiūlyti vienas ar kitas būstas: domisi energine klase, pritaikytais techniniais sprendimais, teiraujasi, ar į būsto kainą įskaičiuotas rekuperatorius, apžiūri, kaip įrengtos laisvalaikio erdvės, kaip ateityje bus administruojama ir prižiūrima gyvenvietė. Taip pat domisi kitomis vertėmis, kurias gali pasiūlyti vystytojas, – galimybe išskaidyti pradinį įnašą, užsisakyti apdailos paslaugas ir pan.
Antra, gyventojai racionaliai apgalvoja savo poreikius ir gerai suvokia, kad ateityje jie neabejotinai pasikeis. Tai skatina įvertinti perkamo būsto likvidumą – pasidomėti, kiek ilgalaikiai jame pritaikyti sprendimai, kokia miesto infrastruktūra jį sups ateityje, kokia galėtų būti jo kaina rinkoje, pavyzdžiui, po dešimtmečio. Žinoma, yra ir tokių, kurie jau turimą būstą nori pakeisti nauju, o tai nulemia pačios įvairiausios priežastys: nuo noro turėti didesnį būstą pagausėjus šeimai iki patogesnės lokacijos ar šildymo išlaidų.
Į skirtingus klientų poreikius reaguoja ir nekilnojamojo turto vystytojai. Pavyzdžiui, „Omberg“ kliento portretą skaidome į daugybę mikrosegmentų, o tuomet iki smulkmenų šlifuojame projektų koncepcijas, siekdami rinkai pasiūlyti kuo įvairesnį, būtent prie apsibrėžtų mikrosegmentų pritaikytą, asortimentą.
Būtent todėl Bajoruose siūlome gyvenimą šalia miško, tačiau su visais miesto infrastruktūros privalumais, Viršuliškėse – panoraminius miesto vaizdus ir patogų susisiekimą su sostinės centru, o Pašilaičiuose – ramybę, derančią su miesto infrastruktūra ir aplinkkelio privalumais. Prie skirtingų poreikių siekiame pritaikyti ir konkrečioje gyvenvietėje siūlomus sprendimus: nuo uždaros teritorijos, požeminio parkingo ir laisvalaikio erdvių iki poilsiui skirtų terasų ant daugiaaukščio stogo.
Ieškoti originalių sprendimų tiek mus, tiek ir kitus nekilnojamojo turto vystytojus skatina vis reiklesni klientai ir intensyvi konkurencija. Bet kokiu atveju tai – gera žinia visiems ieškantiems naujų namų: rinkoje dar niekuomet nebuvo tokio didelio ir įvairaus asortimento.
Komentaro autorė – Olga Lapinskė, „Omberg“ direktoriaus pavaduotoja
Pranešimą paskelbė: Laura Gabrilavičiūtė, Nova media
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]