Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) informuoja, kad, nepaisant šalyje paskelbto karantino, visos paslaugos Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) (www.zpdris.lt) teikiamos visa apimtimi.
NŽT, vykdydama valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą ir siekdama užtikrinti kokybišką ir skaidrų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, kiekvieną darbo dieną patikrina apie 30 žemėtvarkos planavimo dokumentų. NŽT tikrina teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos schemos; kaimo plėtros žemėtvarkos projektai) ir žemės valdos projektus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai).
Jau penkerius metus didžioji dalis – 96 proc. – žemėtvarkos planavimo dokumentų rengiami ŽPDRIS, o spausdintine forma tvarkomi tik 4 proc. Pagrindinis sistemos tikslas – užtikrinti efektyvų žemėtvarkos planavimo proceso valdymą.
Nuo sistemos veikimo pradžios – 2015 m. sausio 1 d., ŽPDRIS jau turi 73 876 vartotojus. ŽPDRIS vartotojų skaičius pasiskirstė taip: paslaugų gavėjų, kurie savo tapatybę patvirtino per Elektroninės valdžios vartus, yra 70 994 asmenys; registruotų vartotojų (institucijų, teikiančių ŽPDRIS paslaugas, darbuotojų) – 1 917, ir projektų rengėjų, kurie bent kartą prisijungė prie ŽPDRIS, – 965.
ŽPDRIS yra teikiamos keturios elektroninės paslaugos: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo; kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo; žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir žemės konsolidacijos projektų rengimo.
Sistemoje, kuri veikia vieno langelio principu, galima teikti prašymus, stebėti projektų rengimo, derinimo, svarstymo su visuomene bei viešinimo eigą ir kitus procesus. Šia sistema kasdien naudojasi ne tik NŽT specialistai, bet ir VĮ Valstybės žemės fondo, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojai.
2019 metais buvo patikrinti 7 664 žemėtvarkos planavimo dokumentai, iš jų: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai – 6 612, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai – 809, žemės reformos žemėtvarkos projektai – 235, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai – 2, žemės konsolidacijos projektai – 4 ir žemėtvarkos schemos – 2. Iš praeitais metais NŽT patikrintų projektų 82 proc. buvo parengti kokybiškai, 18 proc. grąžinti taisyti.
Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų būtų grąžinama mažiau taisyti, jeigu rengiant dokumentus didesnis dėmesys būtų kreipiamas į planuojamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir jų sprendinius (bendruosius ir specialiuosius planus), žemės sklypams būtinas nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (būdą), kelių (gatvių) tinklą, žemės sklypų racionalumą, taip pat ar parengtas sprendinių brėžinys tinkamai aprašytas aiškinamajame rašte.
Pranešimą paskelbė: Kristina Žukovska, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]