Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kartu su Susisiekimo ministerija, LTG grupės įmone „LTG Infra“, VĮ „Registrų centru“ ir paslaugų teikėjais aktyviai vykdo žemės paėmimą visuomenės poreikiams, reikalingą didžiausiam strateginiam Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūros projektui „Rail Baltica“, užtikrinančiam Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimą su Vakarų Europa, stiprinančiam regiono mobilumą ir transporto sistemos atsparumą.
„NŽT šiame projekte atlieka itin svarbų vaidmenį – esame atsakingi už žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą, žemės sklypų padalijimą, suformavimą bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų priėmimą. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams vyktų skaidriai, greitai ir teisingai, kad „Rail Baltica“ projektas Lietuvoje būtų įgyvendinamas be trikdžių“, – sako Dovydas Petraška, laikinai einantis NŽT direktoriaus pareigas.
2024 m. NŽT priėmė sprendimus dėl 1115 žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, padalijimo ir suformavimo:
Tais pačiais metais infrastruktūros priežiūros depams buvo įregistruoti 204 žemės sklypai.
2025 m. šie skaičiai dar labiau išaugo – iš viso įregistruoti 5059 žemės sklypai:
2025 m. NŽT jau priėmė ir Susisiekimo ministerijai perdavė pasirašymui su savininkais organizuoti šimtus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų:
Be to, NŽT priėmė 24 sprendimus dėl žemės sklypų apjungimo visuomenės poreikiams Panevėžio ir Kauno bei Jonavos rajonuose infrastruktūros priežiūros depams, pradėtas ir paimtų žemės sklypų apjungimo bei paskirties keitimo procesas Kauno mazge.
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams tęsis ir 2026 m.
Plečiantis europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projektui, Susisiekimo ministerija ir „LTG Infra“ atnaujino atsakymus į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus apie žemės išpirkimo procesą. Su šia informacija galima susipažinti Susisiekimo ministerijos svetainėje ir oficialiame „Rail Baltica“ puslapyje. Čia taip pat pateikiami atsakymai apie žemės paėmimo eigą, kompensacijas už statinius, sodinius ir želdinius bei gyventojų teises šiame procese.
Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]