Praėjusių metų pabaigoje kairiajame Nemuno krante prasidėjo vienas ambicingiausių Kauno projektų – M. K. Čiurlionio koncertų centro statyba. Aukščiausio lygio rūmai klasikinei muzikai turės ne tik dėmesį atkreipiantį fasadą, bet ir unikalius vidaus patalpų sprendinius. Ir tai dar ne viskas – ateityje svečiai galės į rūmus atplaukti savo laiveliais.
M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinio konkurso nugalėtoja – jungtinė „Paleko archstudijos“ ir įmonių grupės „BE LIVE“ bendrovės „Baltic Engineers“ komanda. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko vadovaujamų architektų bei patyrusių generalinių projektuotojų tandemas suvienijo kūrybines ekspertų pajėgas: architektus, inžinierius, hidrologus ir hidrotechnikus, akustikos specialistus.
Sukurtoje vizijoje rūmai įsilies į bendrą Nemuno kranto reljefą, harmoningai derės su aplink vystoma bei kitapus upės besidriekiančia urbanistine visuma. Žvelgiant iš toli susidarys įspūdis, tarsi objektas sklęs virš vandens.
„Architektai pastatą kuria duete su generaliniu projektuotoju, kuris užtikrina idėjų ir techninių sprendimų darną. Taip architektai gali susitelkti į tai, ką išmano geriausiai – pastatų bei kraštovaizdžio architektūrą“, – sako „BE LIVE“ įmonių grupės vadovas Darius Kvedaras, pasidalijęs mintimis apie M. K. Čiurlionio koncertų centro technines ypatybes.
M. K. Čiurlionio koncertų centras išsiskirs savo išvaizda. Galbūt galėtumėte papasakoti, kuo ji bus unikali?
Sukūrėme visiškai naują sprendinį, kurį lėmė ypatingas lenktų stiklo paketų panaudojimas fasaduose. Tokio tipo sprendinys yra vienintelis toks Baltijos šalyse ir be jokios abejonės išsiskirs savo architektūra.
Du salių tūriai bus „apvilkti“ skaidriu, atspindžius subtiliai laužančiu lenkto, banguojančio stiklo gaubtu. Pastato stogą bei technines zonas numatoma pridengti vitrinų bangas atkartojančiais kirstais tempto aliuminio tinklo lakštais.
Ar išskirtinumo galima tikėtis ir pastato viduje?
Viduje išsiskirs didžioji koncertų salė, kurios tiek vidus, tiek ir išorė bus dengti natūralaus medžio lukštu. Dalis natūralia mediena apdailinto didžiosios salės tūrio bus matoma ir pastato fasade, „išsprūdusi“ pro pastato stogą.
Parenkant medžiagas salių bei viešųjų pastato erdvių apdailai buvo itin kruopščiai atsižvelgiama ne tik į jų spalvas ar kuriamą atmosferą, bet ir ilgaamžiškumo, akustines, gaisro savybes.
Pakalbėkime apie statinio erdvių akustiką. Ar ji skirsis pagrindinėje ir daugiafunkcėje salėse?
Pastate ypatingai svarbu užtikrinti garso izoliaciją nuo išorinio aplinkos triukšmo. Pagrindinė salė yra skirta natūralios akustikos koncertams. Tokio tipo salės viduje reikalaujamas foninio triukšmo lygis yra pakankamai aukštas.
Pagrindinėje salėje suprojektuota natūrali simfoninei muzikai adaptuota akustinė erdvė su galimybe panaudoti kintamos akustikos sprendinius, pavyzdžiui, adaptuoti salės akustiką tinkančią operos ar kamerinės muzikos pasirodymams. Tokia adaptacija bus užtikrinama atsižvelgus į renginio žanrą.
Daugiafunkcėje salėje galės vykti įvairaus žanro pasirodymai. Salės akustika bus adaptuojama daugiafunkcei veiklai, atsižvelgus į tai, koks „tą vakarą“ planuojamas koncertas.
Aukščiausio lygio renginiams gera akustika yra privaloma – erdvė, kurioje atliekamas pasirodymas, turi būti nepriekaištinga tiek atlikėjui, tiek ir žiūrovui.
Kokie sprendimai pastatą ir jo prieigas apsaugos nuo galimų potvynių?
Pastatas bus „pakeltas“ – ant krantinės, iškylančios virš galimo upės vandens lygio aršiausių galimų potvynių metu. Požeminės pastato dalys bus apsaugotos slėginių grindų, grunto pylimų. Keli išėjimai, esantys žemiau maksimalios potvynių altitudės, suprojektuoti su potvyniams atspariomis durimis.
Žvelgiant į vizualizacijas, galima teigti, kad ateityje svečiai turės galimybę į M. K. Čiurlionio koncertų centrą atplaukti net ir savo laiveliais. Ar planas nesikeičia ir ar sudėtinga greta tokio pastato įrengti prieplauką?
Prieplauka prie M. K. Čiurlionio koncertų centro buvo siūloma nuo pat konkursinio projekto – tikime, kad galimybė pasiekti prie pat vandens esantį statinį laiveliais bus naudinga ne tik koncertų centro lankytojams, bet ir bendrai skatinant aktyvesnį Kauno gyventojų santykį su miesto upėmis.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]