Nuo archeologijos iki ekologijos – ruošiantis atnaujinimui atlikti Vokiečių gatvės tyrimai

1

Nuo archeologijos iki ekologijos – ruošiantis atnaujinimui atlikti Vokiečių gatvės tyrimai

Ruošiantis sostinės Vokiečių gatvės rekonstrukcijai šiemet buvo atlikti archeologiniai, dendrologiniai ir gamtiniai ekologiniai jos tyrimai. Pagal visų atliktų tyrimų rezultatus architektai renkasi gatvės pertvarkymo sprendinius.

Dėmesys netirtam istoriniam paveldui

Vokiečių gatvė veda per vertingiausią Lietuvos kultūros paveldo vietovę, UNESCO pasaulio paveldu pripažintą Vilniaus istorinį centrą, senamiestį ir senojo miesto ir priemiesčių archeologines vietoves. Vilniaus miesto savivaldybės užsakyti archeologiniai tyrimai papildė turimą istorinę informaciją, kuri dar nebuvo tirta.

Dabartinis gatvės vaizdas formavosi sovietinės okupacijos metais, nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dabartinės pėsčiųjų promenados dalyje buvę pastatai nugriauti karo pabaigoje ir sovietmečiu. Nuo 1941 m. šia gatve ėjo didįjį ir mažąjį Vilniaus žydų getus skirianti riba.

Archeologinius tyrimus bendrovė „Kultūros vertybių paieška“ atliko vietose, kurios patenka į planuojamą atnaujinimo zoną, ir tik ten, kur jie iki šiol nedaryti. Nuodugniai ištirti buvo 44 šurfai (šurfas – vertikalus, rečiau nuožulnus, nedidelio skersmens ir negilus kasinys, kasamas nuo žemės paviršiaus, skirtas iškasenų paieškai), kurių gylis – 0,9-4,4 m. Archeologai atliko ir 6 perkasas (nuo 1 iki 2,5 m gylio). Ištirtas bendras plotas – 338 kv. m.

„Statinių liekanų neaptikome tik penkiuose šurfuose, – pasakojo bendrovės „Kultūros vertybių paieška“ archeologas Andrius Šležas. – Didžiojoje dalyje tyrimų plotų atidengtos mūrų liekanos priklauso iki 1944 m. stovėjusiems pastatams, aptikta ir ankstyvesnio užstatymo, sugriauto dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, mūrų liekanų. Buvusių pastatų liekanos Vokiečių gatvėje yra gerai išlikusios, jos sunaikintos tik šiluminės trasos vietoje“.

Tyrimų metu užfiksuotas labai skirtingo storio kultūrinis sluoksnis, įvairus jo išlikimo laipsnis. Įžemis (nejudintas, ledynmečio suformuotas grunto sluoksnis, neturintis kultūrinio pobūdžio savybių ir nepaliestas žmogaus veiklos), pasiektas vienuolikoje šurfų ir glūdėjo 1,7–4,4 m gylyje. Nustatyta, kad vertingiausias archeologinis kultūrinis sluoksnis išlikęs buvusių senųjų Vokiečių gatvės pastatų vidiniuose kiemuose.

Atsižvelgę į archeologų rekomendacijas, kraštovaizdžio specialistai naujus želdinius galės sodinti ten, kur nėra istorinių pastatų pamatų, o po esamais medžiais apsiriboti krūmų ir žolinių augalų želdiniais. O architektai naujausiais tyrimais naudosis planuodami, kaip geriau atskleisti ir perteikti žinias apie buvusį užstatymą visuomenei.

Dendrologinės būklės ir želdynų vertinimas

Želdinių tyrimus ir inventorizaciją atliko bendrovė „Arboristas Renatas“. Arboristai Arnas Švelnikas ir Renatas Turčinavičius nustatė, kad bendra želdinių būklė yra patenkinama, vyrauja šienaujama vejos danga, želdynų ir saugomų gamtos paveldo objektų teritorijoje nėra. Vokiečių gatvėje auga 55 medžiai: daugiausia mažalapės liepos, vienas raudonasis ąžuolas, paprastasis kaštonas, mandžiūrinis riešutmedis, paprastasis klevas, paprastieji uosiai. Rekonstruojant šilumos tinklus buvo neįmanoma išvengti didelio masto eglės šaknų pažeidimo, medį teko nukirsti, nes eglė būtų neišgyvenusi.

R. Turčinavičiaus teigimu, tik penki šioje gatvėje augantys medžiai neturi mechaninių pažeidimų, nes buvo tinkamai genėjami, neturi jokių aiškiai matomų ligų ar kenkėjų. Jų būklė yra gera. 43 medžių būklė – patenkinama. Šie medžiai turi mechaninių pažeidimų, sausų, nulūžusių ar kabančių šakų, jų lajos neproporcingos. Septynių medžių būklė gana prasta.

„Visų 55 medžių polajis yra sutankintas ir sutryptas. Medžių šaknys negauna pakankamai oro ir drėgmės. Lietaus vanduo nepasiekia šaknyno, nes nuteka į žemiau esančius pėsčiųjų takus. Norėdami išsaugoti medžius, pirmiausia turime saugoti medžių šaknis ir gerinti augaviečių dirvožemį”, – komentavo arboristas.

Specialistai rekomenduoja atlikti visų Vokiečių gatvės medžių šaknų reviziją ir nustatyti, kaip jos išsidėsčiusios, atlaisvinti polajo plotą nuo kietųjų dangų. Šaknų revizija atliekama naudojant oro kastuvą, gruntas šalinamas sluoksnis po sluoksnio, nepažeidžiant medžio šaknų. Po to šaknis galima užpilti žemės mišiniu, praturtintu mikrobiologiniais preparatais ir vandenį sugeriančiais priedais. Mišinys praturtins augavietę mitybinėmis medžiagomis ir padės medžiams lengviau išgyventi gatvės rekonstrukciją. Ir tik tuomet bus galima tinkamai suprojektuoti kietąsias dangas ir pradėti darbus, nepažeidžiant medžių šaknų.

Pasak arboristų, beveik visiems medžiams reikalingas lajos priežiūros genėjimas, o tris medžius reikėtų keisti naujais.

Gamtinio karkaso jungtis

Vokiečių gatvės gamtinės aplinkos būklę vertino ir tvarkymo rekomendacijas pateikė gamtos apsaugos specialistė Vilma Gudynienė, kuri rekomendavo stiprinti miesto žaliąsias gamtinio karkaso jungtis, palikti brandžius medžius, saugoti jų šaknis darbų metu ir naudoti polajuose krituliams laidžias dangas. Taip pat rekomenduoja plėsti projekte numatytus želdinius ir specialiomis priemonėmis gerinti biologinės įvairovės būklę.

„Brandūs Vokiečių gatvės medžiai padeda palaikyti sunykusias gamtinio karkaso jungtis miesto centre. Per gamtinio miesto karkaso koridorius gyvūnai gali pasiekti didesnius tinkamų maitinimuisi buveinių plotus, šie koridoriai tinka jaunikliams slapstytis, gyvūnams judėti tarp teritorijų. Gamtinis karkasas palaiko fizinių aplinkos procesų vientisumą“,– sako V. Gudynienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad dabar Vokiečių gatvėje gyvena daug miesto paukščių, o vabzdžiai žydėjimo metu lanko liepas. Visgi teritorijos biologinė įvairovė skurdi, augalinė danga pažeista, todėl į želdinius siūloma integruoti skirtingų biologinės įvairovės palaikymo priemonių.

Siūloma želdinius plėsti, sodinti jaunų medžių ir krūmų, formuoti gyvatvorių atkarpas iš sėklas brandinančių arba uogas vedančių augalų, augalus sodinti keliais ardais ir integruoti vietinių bei nektaringų rūšių, pomedžiuose sodinti pavasarį žydinčių augalų. Plečiant želdyno plotą, rekomenduojama naudoti pergoles ir vijoklius. Geresnes sąlygas gyviems organizmams padėtų sukurti mikroorganizmų, vabzdžių, paukščių veiklos skatinimo priemonės.

Archeologinių tyrimai kainavo – 429,5 tūkst. eurų, želdinių tyrimai ir inventorizacija – 930,49 eurų, gamtinės aplinkos būklės vertinimas ir tvarkymo rekomendacijos – 900 eurų.

Įvertinusi gautus duomenis, studija „IMM architektai“ (arch. Ignas Račkauskas, Mindaugas Glodenis, Mikas Kauzonas) užbaigs Vokiečių g. teritorijos tvarkymo projektinius pasiūlymus ir 2022 m. sausio pabaigoje pristatys juos vilniečiams.

Nuotr. Sauliaus Žiūros
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Pranešimą paskelbė: Airida Dagienė, Vilniaus miesto savivaldybė

Rekomenduojame

Dėmesys sveikatai ir laisvė nuo technologijų: 2022-ųjų naujienos išmaniųjų namų rinkoje

Dėmesys sveikatai ir laisvė nuo technologijų: 2022-ųjų naujienos išmaniųjų namų rinkoje

Nuvilnijus svarbiausiai technologijų parodai pasaulyje „CES 2022”, kurioje pristatomos svarbiausios metų technologijų naujienos ir tendencijos, išmaniųjų namų rinka taip pat žengia į priekį – specialistai Lietuvoje diegia vis išradingesnius protingų namų sprendimus.  Kaip teigia išmaniųjų namų sistemų įmonės  „LIBERTI išmaniam gyvenimui“ vadovas ir šios srities ekspertas Raimondas Rakauskas, šiais metais dėmesys skiriamas kurti ne išmanius daiktus, o išmanius namus ir išmanų gyvenimą. Pasak jo, kai kurie Lietuvoje ir pasaulyje jau diegiami sprendimai […]

„Realco“ įsigijo sklypą Vilniaus Parodų g.

„Realco“ įsigijo sklypą Vilniaus Parodų g.

Viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Lietuvoje bendrovė „Realco“ įsigijo daugiau nei 2,4 ha žemės sklypą ir jame esančius statinius sostinės Parodų g. 1, kur norėtų vystyti gyvenamosios paskirties projektą. „Šią Lazdynų vietą matome kaip idealią vystyti gyvenamosios paskirties projektus, pretenduojančius tapti prestižiniais. Tai lemia ypatinga aplinka arti gamtos ir Neries upės, nedidelis atstumas iki miesto […]

Audros nuostoliai – šimtatūkstantiniai: nuplėšti stogai, išdaužti langai, apgadinti automobiliai

Audros nuostoliai – šimtatūkstantiniai: nuplėšti stogai, išdaužti langai, apgadinti automobiliai

Nuo ketvirtadienio Lietuvą alinančios audros šalies gyventojams atnešė šimtatūkstantinius nuostolius – padaryta žala gyvenamiesiems namams, transporto priemonėms, ūkiniams pastatams bei kieme laikomam žmonių turtui. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ šiuo metu yra rezervavusi daugiau beveik 200 tūkst. eurų gamtos stichijos padarytai žalai atlyginti. Meteorologams pranešant apie trečiadienį iki 20 m/s vėl sustiprėsiančius oro gūsius, draudikai mano, kad […]

Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Prieš aštuonerius metus Povilas Jankauskas kartu su žmona priėmė drąsų sprendimą. Jungtinėje Karalystėje gyvenusi šeima nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir įsikūrė… visiškai šalia Utenos. Čia jie ne tik įkūrė nuosavą verslą, bet ir džiaugiasi kokybišku gyvenimu. Šešerius metus užsienyje gyvenusi pora į Lietuvą sugrįžo 2013-aisiais. Nors svarstė apie gyvenimą Vilniuje, Klaipėdoje ar Druskininkų kurorte, galiausiai […]

MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą

MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą

UAB Merko statyba baigė darbus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos inicijuotame projekte – bendrovė renovavo Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono kareivinių pastatą. Į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktam istoriniam statiniui remonto jau labai reikėjo – įtrūko sienos ir įgriuvo stogas, pats jis buvo avarinės būklės. „Kareivinės atnaujintos ne tik pagal paveldo reikalavimus, išlaikant istorinę […]

Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras siūlo nestatyti pareigūnų mokymo centro Vilniaus senamiestyje

Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras siūlo nestatyti pareigūnų mokymo centro Vilniaus senamiestyje

                      2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, prašydamas įvertinti poreikį statyti naują pareigūnų mokymo centrą Vilniaus senamiestyje, Drujos gatvėje. „Numatytas sklypas naujam mokymų centrui yra prestižinėje vietoje, šalia Vizitiečių vienuolyno ir Misionierių bažnyčios. […]