Nekilnojamojo turto rinka atsigauna po sąstingio: gegužės mėnesį pardavimai augo

COVID-19 pandemijai kuriam laikui pristabdžius nekilnojamojo turto rinką, šiandien jau stebimi pokyčiai. Registrų centro duomenimis, pardavimai auga – gegužės mėnesį vien Vilniaus mieste užregistruota 620 naujų sandorių butų rinkoje, kurių tarpe 316 senų butų ir 304 nauji butai.

Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Resolution“ vadovės Džiugintos Daujotaitės, nors skaičiai, juos lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėję – 2019 m. gegužės mėnesį užfiksuoti 964 sandoriai – bendros tendencijos džiuginančios, NT paklausa pamažu auga. NT brokeriai pastebi grįžtantį srautą potencialių pirkėjų, kurie domisi nauju būstu ir jo įsigijimo galimybėmis.

„Mano vertinimu, pirkėjų portretas iš esmės nepasikeitė, o (ne)pirkimą veikė situacijos pervertinimas ir baimė dėl netikėtai užklupusios pandemijos. Visgi, pranašystės susijusios su rinkoje esančių butų kainų mažėjimu – gali taip ir likti tik pranašystėmis. Realiems pirkėjams visada egzistavo kainų korekcija ir nuolaidos, taikomos iš pardavėjų pusės. Taip pat nederėtų sureikšminti įvykusių pokyčių paklausoje – žmonės dažniau rinkosi privačius namus bei didesnio ploto būstus“, – pirkėjų elgseną apibrėžia D. Daujotaitė.

Pirkėjams patrauklesni didesnio ploto būstai

Ekspertai pastebi ne tik pamažu aktyvėjančią NT rinką, tačiau ir naujas tendencijas. Statistika rodo, kad karantino laikotarpiu didesnio susidomėjimo sulaukė arba labai maži butai, arba butai, kurių plotas didesnis nei 65–70 kv.m. Sąlyginį būsto ploto augimą lėmė nuotolinis darbo organizavimas, be to, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, tikėtina, kad visuomenės įpročiai keisis ir populiarės darbas iš namų. Tačiau, pavyzdžiui, nedidelės kvadratūros bute gyvenantiems gausesnės šeimos nariams vienu metu mokytis ir dirbti gali tapti nemenku iššūkiu. 

Nepaisant paklausos didesniam gyvenamojo būsto plotui, NT pirkėjų segmentus galima išskirti į kelias grupes. Pirmąjį savo būstą įsigijantys žmonės įprastai orientuojasi į centrinėje miesto dalyje esantį mažesnio ploto butą. Tuo tarpu perkantys antrąjį būstą arba šeimos segmentui priskiriami pirkėjai labiau linkę ieškoti erdvesnio varianto – nepabūgsta nutolti nuo miesto centro ir iš buto centrinėje miesto dalyje persikelti į individualų namą atokesniuose miesto rajonuose.

Numatomi pokyčiai antrinėje rinkoje

Nuo karantino pradžios ženkliai paaugusi nuomos rinka gali turėti įtakos antrinei NT rinkai – vien Vilniaus mieste nuo kovo mėnesio nuomojamų butų pasiūla išaugo daugiau nei 80 proc.  „Resolution“ vadovė dalinasi, kad dauguma žmonių, kurie turėjo antrus ar trečius investicinius butus skirtus trumpalaikei nuomai, nesulaukė klientų, todėl operatyviai persiorientavo į ilgalaikę nuomą.

Visgi, anot D. Daujotaitės, nuomos rinkai persipildžius, nuomotojai gali pradėti žvalgytis į būsto pardavimą: „Prognozuotume, kad NT savininkai, kurie būstus pirko su bankų paskolomis, pasiryš juos parduoti, jeigu negaus savo investicijų grąžos ir nebegalės padengti patiriamų kaštų. Tai organiškai augins pardavimų krepšelį antrinėje rinkoje, o gausi būstų pasiūla gali lemti nežymų NT kainų sumažėjimą.“

Pranešimą paskelbė: Vida Kuzmickaitė, Individuali veikla