Naujovės Kauno paveldotvarkos programoje: išskirtinis dėmesys mediniam miesto paveldui

Siekiant išsaugoti Kauno medinę architektūrą ateitiems kartoms, savivaldybė inicijuoja Paveldotvarkos programos patobulinimus. Nuo kitų metų sezono medinės architektūros tvarkybos darbams miestas galės skirti dalinį finansavimą iki 75 proc. Tokiam sprendimui antradienį vienbalsiai pritarė Kauno miesto taryba.

Nuolat tobulinama programa

„Nuo pat paveldotvarkos programos pradžios mūsų siekis – atskleisti turtingą ir patrauklų miesto architektūros veidą. Kauno modernizmas – unikalus reiškinys vertas pasaulinio UNESCO pripažinimo, o mediniai pastatai tampa „nykstančia rūšimi“. 

Unikalūs kvartalai privalo išlikti ir puošti Kauną, todėl inicijuojame naujoves. Medinukų atgaivinimu suinteresuota bendruomenė bus konsultuojama, pastatų restauravimo darbus solidžiai finansuos miestas. Tikime, kad savininkų įsitraukimas ir miesto pagalba bus svarbiausia medinio paveldo išsaugojimo sąlyga“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Pasak S. Rimo, tobulinant programą jau  atliktas ne vienas pokytis – supaprastinta dokumentų teikimo tvarka, išplėstas paveldotvarkos programos žemėlapis ir atliekamų darbų spektras, o dabar – padidintos lėšos medinių pastatų tvarkybai. 

Taip pat nuo šiol į paramą mažesnės apimties fasadų tvarkymo darbams, kai nekeičiamas apdailos spalviškumas bei medžiagiškumas, bus galima pretenduoti ir neturint parengto techninio projekto, jei jis pagal Statybos įstatymą nėra privalomas.

„Nykstančios rūšies“ išsaugojimas

Po Naujųjų metų miestas medinės architektūros tvarkybai galės skirti iki 75 procentų visos darbų sumos. Kauniečius apie tinkamus ir daug specifinių žinių reikalaujančius medžio restauracijos metodus, architektūros elementų išsaugojimą konsultuos paveldosaugininkai. 

Į miesto paramą galės pretenduoti mediniai pastatai, patenkantys į saugomas kultūros paveldo vietoves – Žaliakalnį, Senamiestį, Naujamiestį, buvusį Žemųjų Šančių karinį miestelį bei pavieniai ir kompleksiniai kultūros paveldo objektai visame mieste.

Tikimasi, kad pokyčiai paskatins kauniečius naujam gyvenimui prikelti medinius dvarelius ir vilas, miestiečių, kariškių ir geležinkeliečių namus, sodybinius  namelius bei modernistinius kotedžus. 

Skaičiuojama, kad Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Šančiuose ir Panemunėje išlikę apie 2 tūkstančius medinukų, kurių dauguma siekia carinius ar tarpukario laikus. Dauguma Europos miestų medinės statybos kvartalų neteko dar XIX a., o panašius kvartalus išsaugojo artimiausi kaimynai – Lenkija, Latvija, Estija bei Skandinavijos šalys.

Solidūs pokyčiai

Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės iniciatyva atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip pusantro šimto pastatų savininkų. Miestas iš viso skyrė daugiau kaip 3 mln. eurų. Iki 50 proc. finansavimas skirtas estetinės išvaizdos ir spalvų restauravimui, autentiškų architektūrinių elementų atkūrimui ir išsaugojimui, dekoratyviniam pastatų apšvietimui bei objektų pritaikymui žmonėms su negalia. 

Šiemet sutartis su miestu pasirašė net 37 kultūros paveldo ir kitų statinių savininkai. Darbai atlikti jau 15 jų, dar beveik dvi dešimtys pastatų suplanuotus tvarkybos darbus perkels į ateinančius metus.

Tarp atsinaujinusių pastatų miestiečiams gerai žinomas Perkūno namas, buvusio miesto dvarelio kompleksas Zamenhofo g., Rotušės a. įsikūręs Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, buvęs „Lietūkio“ administracijos pastatas, Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas dar žinomas kaip buvusi Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija. Daugiau informacijos internete paveldotvarka.kaunas.lt.

Pranešimą paskelbė: Rasa Markauskaitė, Kauno miesto savivaldybės administracija