Mažiausiai Lietuvos žmonių, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, namuose turi įsirengę dūmų detektorius. Naujausi duomenys rodo, kad šiuos įrenginius gyvenamosiose patalpose yra sumontavę 66 proc. mūsų šalies, 78 proc. Latvijos ir net 91 proc. Estijos gyventojų. Nuo dūmų detektorių paskelbimo privalomais Lietuvoje praėjo pusketvirtų metų, Latvijoje jie privalomi nuo 2020 m., Estijoje – nuo 2009 metų.
„Mūsų ilgamečiai tyrimai rodo, kad būstas yra brangiausias žmogaus turtas. Auga ir žmonių rūpestingumas – dėmesys draudimui, fizinei apsaugai, gerai kaimynystei, kitoms prevencinėms priemonėms. Dūmų detektoriai turėtų būti būtiniausių priemonių sąraše. Tačiau naujausi duomenys atskleidžia, jog Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: tik kiek daugiau nei du trečdaliai žmonių yra sumontavę jau kelis metus privalomą priemonę“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas.
M. Jundulas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje detektorius įsirengusių žmonių skaičius nežymiai auga. Praėjusiais metais šią apsaugos nuo ugnies priemonę prisipažino turintys 59 proc. apklaustųjų. Pasak draudimo bendrovės vadovo, optimizmo suteikia faktas, jog dešimtadalis apklaustųjų šiemet teigia ketinantys įsirengti detektorius.
M. Jundulas akcentuoja švietimo svarbą: „Prieš įvedant šį reikalavimą mūsų šalyje buvo daug kalbama apie detektorių naudą, jie buvo išdėlioti labiausiai matomose prekybos centrų vietose. Mes patys šimtus įrenginių esame padovanoję klientams Baltijos šalyse. Norint pasiekti kuo daugiau žmonių, nereikėtų paleisti šios temos iš akiračio“.
Pasak jo, gali būti, kad itin aktyvi šviečiamoji veikla padėjo pasiekti tokių gerų rezultatų Latvijoje, kur šiuos įrenginius namuose turi 8 iš 10 gyventojų. „Mūsų kolegos Latvijoje akcentuoja labai dideles valstybės ir verslo pastangas, informuojant apie šią saugumo priemonę“, – kalba M. Jundulas.
Draudimo bendrovės vadovo teigimu, Estijoje – situacija dar kitokia: 2009 metais privalomu pripažintą įrenginį gyvenamosiose patalpose turi 91 proc. visuomenės. „Estijoje žmonių rūpestingumas puoselėjamas jau daugiau negu dešimtmetį. Kitais metais šioje šalyje kai kuriose patalpose bus privalomi ir smalkių – anglies monoksido – detektoriai“, – sako M. Jundulas.
Pasak draudiko, gelbstint ne tik žmonių turtą, bet ir jų gyvybes dūmų detektoriai yra nepakeičiami. Bendrovės patirtis rodo, kad laiku gautas pranešimas apie ugnies pavojų padėjo gyventojams sumažinti nuostolius ir išgelbėjo daug gyvybių.
Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų apklausas draudimo bendrovės užsakymu atliko bendrovė „NielsenIQ“ (2021 m.) ir „Spinter tyrimai“ (2020 m.).
Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]