Mindaugas Vanagas: naujas įstatymas gali pabranginti jūsų planuojama įsigyti būstą 25 000 eurų

1

Mindaugas Vanagas: naujas įstatymas gali pabranginti jūsų planuojama įsigyti būstą 25 000 eurų

Mindaugas Vanagas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Įstatymas buvo nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens.

O be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio, viskas atrodo labai teisinga ir pagrįsta: valstybė privalo efektyviai panaudoti savo turtą, o iš vieno brangiausio jų – žemės – uždirbti didžiausią grąžą, kuria naudosis visi piliečiai. Tačiau reikėtų dėmesį atkreipti į tokio sprendimo kainą ir įvertinti, kiek tokio sprendimo pagrindas yra demokratinis, o kiek – kapitalistinis.

Parduodami būstus „Citus“ valdomuose projektuose netaikome nuolaidų ir dovanų politikos ir savo pirkėjus edukuojame, kad dovanos ir nuolaidos vis tiek yra įskaičiuojamos į kainą. Dabar šį pavyzdį pritaikykime aptariamo įstatymo atveju: valstybės grąža, kuria ji turėtų dalytis su mumis visais, šiuo atveju, yra dovana. O kokia to kaina?

Tai ir yra esminis klausimas. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu susidariusi pakankamai sudėtinga situacija dėl plėtrai tinkamų sklypų – jų trūksta, todėl įsivyravo visiškai „pardavėjų rinka“. Konkurencija dėl kiekvieno žemės lopinėlio yra milžiniška, todėl kainos kyla labai sparčiai. Sklypo kaina, natūralu, yra viena iš galutinio produkto – tarkime, buto – dedamųjų. Paprastai kalbant, brangstant sklypams, brangs ir butai.

Kaip eurą paversti dviem

Seimo ketinamame svarstyti įstatyme numatytas kelių sluoksnių „mokesčių sumuštinis“.

Pirmasis sluoksnis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių užstatymo plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių užstatymo plotą, plėtotojui prie sklypo kainos reikės sumokėti 50 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1 000 kv. m žemės ploto užimantis nebenaudojamas sandėlis su administracinėmis patalpomis, o jo vietoje planuojamas 1 500 kv. m ploto užimantis statinys, mokestis bus maksimalus. Tarkime, už 1 000 000 eurų vertės sklypą reikės mokėti 1 500 000 mln. Eur.

O tokie sklypai Vilniuje – ne retenybė.

Antrasis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių bendrąjį plotą, plėtotojui papildomai bus pridėtas dar 50 proc. sklypo vertės siekiantis mokestis. Pavyzdžiui, tas pats 1 000 kv. m anksčiau minėtas griautinas sandėlis su administracinėmis patalpomis yra dviejų aukštų ir bendras jo plotas sudaro 1 500 kv. m. Planuojamas keturių aukštų 3 000 kv. m bendro ploto pastatas ir mokestis didėja vėl. 1 000 000 Eur virsta 2 000 000 Eur.

Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5 proc. ir 1 mln. sklypas atsieina 2 050 000 Eur.

Vyšnia ant „sumuštinio“ – sklypas perduodamas naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais ir plėtotojas (taigi, ir būsimi turto savininkai, sakykim, butų gyventojai) neįgyja nuosavybės teisės į jį.

Na, ir čia – atsakymas į svarbiausią klausimą. Tai kiek gi tai gali kainuoti man, būsto pirkėjui? Labai trumpai: 15 000–25 000 Eur nuo vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos.

Skaičiavimas paprastas. Sklypo kaina būsto kvadratinio metro kainoje sudaro žymią dalį: pavyzdžiui, populiariausiame Vilniaus mikrorajone, Naujamiestyje kiekvieno naujo būsto kvadratinio metro kainoje sklypo kaina sudaro nuo 250 iki 500 Eur. Taigi, jei sklypo kaina, pagal anksčiau nagrinėtą pavyzdį, išaugtų nuo 1 mln. Eur iki 2 050 000 Eur, o jame galima pastatyti 3 000 kv. m būstų, sklypo kainos dalis būsto kvadratinio metro kainoje išaugs nuo 333 Eur/kv. m iki 683 Eur/kv. m., o 50 kv. m ploto būstas pabrangs apie 17 500 Eur. Tačiau sklypas gali būti ir brangesnis, todėl ir būstas brangtų labiau. Ypač, jei įstatymas išprovokuos sklypų rinkos kainų augimą.

Kainų tramplinas – praraja įperkamumui ir konkurencingumui

Ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas – remiantis rinkos kaina. Rinkos kaina yra ta, kuri fiksuojama įvykus aplinkiniams sandoriams. Esant tokiai situacijai, brangs ir privatūs sklypai. O kodėl gi privataus sklypo šeimininkas turėtų norėti už savo turtą gauti mažiau nei už šalia esantį valstybinį sklypą bus prašoma sumokėti? Juk ir biurokratijos mažiau, ir sklypo nuosavybės teisės atitenka pirkėjui.

Tokia situacija gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių bet kokių projektų plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai. Kaip toks užburtas ratas galėtų išauginti būsto kainas, nesiimu net spėlioti. Tikėtina, labai smarkiai.

Efektą dar labiau sustiprins pasiūlos mažėjimas ir neslopstanti paklausa. Būsto įperkamumas smigs žemyn ir reguliaciniais įrankiais nebus galima to sustabdyti.

Be abejo, tai negali tęstis be galo, todėl miestas nustos plėstis. Neliks įperkamų būstų, čia nebus patrauklu važiuoti žmonėms iš kitų miestų bei miestelių, bus be galo sunku privilioti sugrįžti emigrantus ar atvykti specialistus iš kitų šalių. Daugelyje Vakarų Europos miestų būsto įperkamumas yra viena didžiausiu problemų – ją vyriausybės ar miestų savivaldybės sprendžia diegdamos ir taikydamos įvairius skatinimo mechanizmus. Lietuvoje vienas įstatymas situaciją apverstų priešinga linkme.

Dalis įstatymo nuostatų yra geros. Jos turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiančią situaciją, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai gali būti atimti be svarios priežasties. Būtent dėl šio aspekto ir ilgos ankstesnės litanijos kolizijos būtų be galo apmaudu, jei įstatymas taptų našta būsimiems būsto pirkėjams, o ne efektyviu įrankiu valdyti bene brangiausią valstybės turtą.

LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius: galime sulaukti sniego gniūžtės efekto

Šiandien privalome imtis veiksmų dėl bręstančios būsto prieinamumo problemos. Pirmiausia,  būsto pardavimai muša rekordus ir, jeigu tai užsitęs, pasiūla gali nebespėti su paklausa, o tai lems papildomą kainų augimą.

Antra, priėmus svarstomas Žemės įstatymo pataisas šalia paklausos šoko neišvengiamai susikurs sniego gniūžtės efektas. Jau dabar matome, kad rinka supranta Žemės įstatymo reikšmę ir auga privačių sklypų kainos – jų pardavėjai supranta, kad valstybinei žemei pabrangus dvigubai, pagal rinkos dėsnius tiek pat brangsta ir privati.

Sniego gniūžtės efektas reiškia, kad atskirais atvejais būstas gali brangti apie 20–30 proc. Tai niekaip nedera su siekiu Lietuvoje sukurti prieinamą būstą, todėl asociacija siūlo kitą būdą kaip valstybei kompensuoti už valstybinę žemę – numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų sumokėtas mokestis. Tai leistų išvengti staigaus kainų šoko.

Skaičiai ir faktai

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus“

Rekomenduojame

Tyrimas parodė: kas antras gyventojas per atostogas nerimauja dėl būsto saugumo, dalis dėl to net grįžta namo

Tyrimas parodė: kas antras gyventojas per atostogas nerimauja dėl būsto saugumo, dalis dėl to net grįžta namo

Atostogos didelei daliai žmonių kelia ne tik džiaugsmą, bet ir papildomo nerimo, o net dešimtadalis jaudinasi taip stipriai, kad dėl to net yra pasiryžę nutraukti poilsį ir grįžti namo. Tai paaiškėjo po vienos didžiausių šalyje saugos tarnybų „Ekskomisarų biuro“ užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos. Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką informuojant visuomenę apie vagystes […]

Interjero dizainerės patarimai, kaip stilingai pagražinti erdvę aplink televizorių 

Interjero dizainerės patarimai, kaip stilingai pagražinti erdvę aplink televizorių 

Erdvės aplink televizorių dekoravimas neretai gali kelti iššūkių – norisi, kad šiai erdvei pasirinkti sprendimai neužgožtų televizoriaus, o pats prietaisas harmoningai įsilietų į bendrą interjerą. „Samsung The Frame“ kampanijos ambasadorė, interjero dizainerė Justina Garbštė dalijasi pagrindinėmis taisyklėmis, kurias būtina žinoti dekoruojant televizoriaus erdvę namuose ir įspėja, kokių klaidų reikėtų vengti. Atidžiai išsirinkite sienų spalvas Planuojant […]

Paaiškėjo, kas už daugiau nei 3 mln. eurų įsigijo „Vilniaus vandenų“ nebenaudojamus pastatus Bernardinų sode

Paaiškėjo, kas už daugiau nei 3 mln. eurų įsigijo „Vilniaus vandenų“ nebenaudojamus pastatus Bernardinų sode

Praėjusios savaitės pabaigoje buvo padėtas paskutinis taškas vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ skelbtame aukcione, kuriame bendrovė pardavė nebenaudojamus pastatus Vilniaus centre, Bernardinų sode. Po penktadienį pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties atskleista, jog aukcioną laimėjo ir nebenaudojamus „Vilniaus vandenų“ pastatus už 3.55 mln. Eurų įsigijo viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Vilniaus mieste – „Homa“. Apie aukciono pabaigą „Vilniaus vandenys“ […]

„Capitalica“ Baltijos šalių NT fondas pernai uždirbo 1,7 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno

„Capitalica“ Baltijos šalių NT fondas pernai uždirbo 1,7 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno

SBA grupės bendrovės „Capitalica Asset Management“ valdomo nekilnojamojo turto (NT) fondo „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ grupė 2020 m. užbaigė pelningai, padidino pajamas bei turto vertę. Grupei pavyko išvengti neigiamai komercinio turto segmentą paveikusios koronaviruso pandemijos įtakos, tad šiuos metus irgi tikimasi baigti pelningai. Tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės „Ernst & Young Baltics” audituotais […]

Kodėl saulės elektrinę verta susimontuoti pačiam? 

Kodėl saulės elektrinę verta susimontuoti pačiam? 

Saulės elektrinės montavimo ant namo stogo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį visos saulės jėgainės kainos. Specialistai tvirtina, kad turint aiškias instrukcijas, saulės elektrinę ant savo namo stogo paprastai gali susimontuoti kiekvienas nagingesnis žmogus. „Pasidaryk pats“ „Kai žinai, kokios įrangos reikia ir į ką atkreipti dėmesį montuojant, saulės elektrinės įrengimas nėra sudėtingas darbas, – sako Helso produktų vadovas, atsakingas […]

Iki šių metų pabaigos A1 kelio atkarpa nuo Vilniaus iki Kauno taps automagistrale

Iki šių metų pabaigos A1 kelio atkarpa nuo Vilniaus iki Kauno taps automagistrale

Automagistralės kategorija A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 18,1 km iki 95 km bus suteikta, kai bus baigti visi šiuo metu minėtoje atkarpoje vykdomi projektai ir priimti darbai. Atskiruose A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose rekonstravimo darbai yra visiškai baigti, tačiau projektas visa apimtimi galutinai bus įgyvendintas iki šių metų pabaigos. Šiuo metu minėtame kelio ruože yra vykdomas […]