Mindaugas Vanagas: naujas įstatymas gali pabranginti jūsų planuojama įsigyti būstą 25 000 eurų

1

Mindaugas Vanagas: naujas įstatymas gali pabranginti jūsų planuojama įsigyti būstą 25 000 eurų

Mindaugas Vanagas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Įstatymas buvo nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens.

O be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio, viskas atrodo labai teisinga ir pagrįsta: valstybė privalo efektyviai panaudoti savo turtą, o iš vieno brangiausio jų – žemės – uždirbti didžiausią grąžą, kuria naudosis visi piliečiai. Tačiau reikėtų dėmesį atkreipti į tokio sprendimo kainą ir įvertinti, kiek tokio sprendimo pagrindas yra demokratinis, o kiek – kapitalistinis.

Parduodami būstus „Citus“ valdomuose projektuose netaikome nuolaidų ir dovanų politikos ir savo pirkėjus edukuojame, kad dovanos ir nuolaidos vis tiek yra įskaičiuojamos į kainą. Dabar šį pavyzdį pritaikykime aptariamo įstatymo atveju: valstybės grąža, kuria ji turėtų dalytis su mumis visais, šiuo atveju, yra dovana. O kokia to kaina?

Tai ir yra esminis klausimas. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu susidariusi pakankamai sudėtinga situacija dėl plėtrai tinkamų sklypų – jų trūksta, todėl įsivyravo visiškai „pardavėjų rinka“. Konkurencija dėl kiekvieno žemės lopinėlio yra milžiniška, todėl kainos kyla labai sparčiai. Sklypo kaina, natūralu, yra viena iš galutinio produkto – tarkime, buto – dedamųjų. Paprastai kalbant, brangstant sklypams, brangs ir butai.

Kaip eurą paversti dviem

Seimo ketinamame svarstyti įstatyme numatytas kelių sluoksnių „mokesčių sumuštinis“.

Pirmasis sluoksnis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių užstatymo plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių užstatymo plotą, plėtotojui prie sklypo kainos reikės sumokėti 50 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1 000 kv. m žemės ploto užimantis nebenaudojamas sandėlis su administracinėmis patalpomis, o jo vietoje planuojamas 1 500 kv. m ploto užimantis statinys, mokestis bus maksimalus. Tarkime, už 1 000 000 eurų vertės sklypą reikės mokėti 1 500 000 mln. Eur.

O tokie sklypai Vilniuje – ne retenybė.

Antrasis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių bendrąjį plotą, plėtotojui papildomai bus pridėtas dar 50 proc. sklypo vertės siekiantis mokestis. Pavyzdžiui, tas pats 1 000 kv. m anksčiau minėtas griautinas sandėlis su administracinėmis patalpomis yra dviejų aukštų ir bendras jo plotas sudaro 1 500 kv. m. Planuojamas keturių aukštų 3 000 kv. m bendro ploto pastatas ir mokestis didėja vėl. 1 000 000 Eur virsta 2 000 000 Eur.

Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5 proc. ir 1 mln. sklypas atsieina 2 050 000 Eur.

Vyšnia ant „sumuštinio“ – sklypas perduodamas naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais ir plėtotojas (taigi, ir būsimi turto savininkai, sakykim, butų gyventojai) neįgyja nuosavybės teisės į jį.

Na, ir čia – atsakymas į svarbiausią klausimą. Tai kiek gi tai gali kainuoti man, būsto pirkėjui? Labai trumpai: 15 000–25 000 Eur nuo vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos.

Skaičiavimas paprastas. Sklypo kaina būsto kvadratinio metro kainoje sudaro žymią dalį: pavyzdžiui, populiariausiame Vilniaus mikrorajone, Naujamiestyje kiekvieno naujo būsto kvadratinio metro kainoje sklypo kaina sudaro nuo 250 iki 500 Eur. Taigi, jei sklypo kaina, pagal anksčiau nagrinėtą pavyzdį, išaugtų nuo 1 mln. Eur iki 2 050 000 Eur, o jame galima pastatyti 3 000 kv. m būstų, sklypo kainos dalis būsto kvadratinio metro kainoje išaugs nuo 333 Eur/kv. m iki 683 Eur/kv. m., o 50 kv. m ploto būstas pabrangs apie 17 500 Eur. Tačiau sklypas gali būti ir brangesnis, todėl ir būstas brangtų labiau. Ypač, jei įstatymas išprovokuos sklypų rinkos kainų augimą.

Kainų tramplinas – praraja įperkamumui ir konkurencingumui

Ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas – remiantis rinkos kaina. Rinkos kaina yra ta, kuri fiksuojama įvykus aplinkiniams sandoriams. Esant tokiai situacijai, brangs ir privatūs sklypai. O kodėl gi privataus sklypo šeimininkas turėtų norėti už savo turtą gauti mažiau nei už šalia esantį valstybinį sklypą bus prašoma sumokėti? Juk ir biurokratijos mažiau, ir sklypo nuosavybės teisės atitenka pirkėjui.

Tokia situacija gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių bet kokių projektų plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai. Kaip toks užburtas ratas galėtų išauginti būsto kainas, nesiimu net spėlioti. Tikėtina, labai smarkiai.

Efektą dar labiau sustiprins pasiūlos mažėjimas ir neslopstanti paklausa. Būsto įperkamumas smigs žemyn ir reguliaciniais įrankiais nebus galima to sustabdyti.

Be abejo, tai negali tęstis be galo, todėl miestas nustos plėstis. Neliks įperkamų būstų, čia nebus patrauklu važiuoti žmonėms iš kitų miestų bei miestelių, bus be galo sunku privilioti sugrįžti emigrantus ar atvykti specialistus iš kitų šalių. Daugelyje Vakarų Europos miestų būsto įperkamumas yra viena didžiausiu problemų – ją vyriausybės ar miestų savivaldybės sprendžia diegdamos ir taikydamos įvairius skatinimo mechanizmus. Lietuvoje vienas įstatymas situaciją apverstų priešinga linkme.

Dalis įstatymo nuostatų yra geros. Jos turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiančią situaciją, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai gali būti atimti be svarios priežasties. Būtent dėl šio aspekto ir ilgos ankstesnės litanijos kolizijos būtų be galo apmaudu, jei įstatymas taptų našta būsimiems būsto pirkėjams, o ne efektyviu įrankiu valdyti bene brangiausią valstybės turtą.

LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius: galime sulaukti sniego gniūžtės efekto

Šiandien privalome imtis veiksmų dėl bręstančios būsto prieinamumo problemos. Pirmiausia,  būsto pardavimai muša rekordus ir, jeigu tai užsitęs, pasiūla gali nebespėti su paklausa, o tai lems papildomą kainų augimą.

Antra, priėmus svarstomas Žemės įstatymo pataisas šalia paklausos šoko neišvengiamai susikurs sniego gniūžtės efektas. Jau dabar matome, kad rinka supranta Žemės įstatymo reikšmę ir auga privačių sklypų kainos – jų pardavėjai supranta, kad valstybinei žemei pabrangus dvigubai, pagal rinkos dėsnius tiek pat brangsta ir privati.

Sniego gniūžtės efektas reiškia, kad atskirais atvejais būstas gali brangti apie 20–30 proc. Tai niekaip nedera su siekiu Lietuvoje sukurti prieinamą būstą, todėl asociacija siūlo kitą būdą kaip valstybei kompensuoti už valstybinę žemę – numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų sumokėtas mokestis. Tai leistų išvengti staigaus kainų šoko.

Skaičiai ir faktai

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Kūrybinė studija „Brazzi” imasi statybos projekto: iškils kūrybinėms industrijoms skirtas pastatas

Kūrybinė studija „Brazzi” imasi statybos projekto: iškils kūrybinėms industrijoms skirtas pastatas

Centrinėje sostinės dalyje, prie pat Dariaus ir Girėno bei Tūkstantmečio g. sankryžos, kūrybinė studija „Brazzi” planuoja naujo pastato statybas. Kūrybinėms industrijoms skirtų studijų ir biurų centro plotas sieks apie 2.000 kv.m., o bendros investicijos – 5 mln. eurų. „Brazzi” įkūrėjas ir fotografas Tomas Brazinskas dalinasi, kad prieš septynerius metus atsiradusi „Brazzi” fotostudija Naujamiestyje buvo tik […]


Dizainerių patarimai: kaip atnaujinti namus neviršijant biudžeto?

Dizainerių patarimai: kaip atnaujinti namus neviršijant biudžeto?

Būsto atnaujinimas dažnai yra suvokiamas kaip didelis projektas, reikalaujantis nemažų finansinių ir laiko investicijų. Ekspertai pataria, kada vertėtų pradėti galvoti apie būsto atnaujinimą,  kaip sutaupyti remonto metu ir pabrėžia, kad svarbu iš anksto numatyti 10-20 proc. sumos netikėtoms išlaidoms. Birželio 21 d., 2024. Būsto atnaujinimas dažnai reikalauja didelių investicijų, todėl tampa vis dažnesne paskolos ėmimo […]


Šiuolaikinio biuro patrauklumas: kokius lūkesčius jam šiandien kelia verslas?

Šiuolaikinio biuro patrauklumas: kokius lūkesčius jam šiandien kelia verslas?

Ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai, pandemija bei žaliasis kursas pastaruoju metu gerokai keitė komercinių verslo patalpų poreikius. Dar visai neseniai populiarios buvo didelės atviros erdvės, talpios konferencijų salės, o vėliau patiems biurams grėsė ištuštėjimas, nes visi persikėlė dirbti nuotoliu būdu. Tačiau dabar verslo prioritetai kinta, prie jų prisitaiko ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojai. Ką šiandien […]


„Citus“ ekspertai: 10 tūkstančių laukiančiųjų Euribor mažėjimo. Būsto rinkos scenarijai – galimybių langas ar augančios temperatūros rizika?

„Citus“ ekspertai: 10 tūkstančių laukiančiųjų Euribor mažėjimo. Būsto rinkos scenarijai – galimybių langas ar augančios temperatūros rizika?

Birželio pradžioje Europos centrinis bankas paskelbė mažinantis Euribor bazinių palūkanų dydį 25 baziniais punktais (0,25 proc.). Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikai skaičiuoja, kad gerėja būsto įperkamumas: tiesą sakant, ne tiek dėl sumažėjusių palūkanų, kiek per pastaruoju metu sparčiai augusio darbo užmokesčio. Ką šie pokyčiai reiškia didžiųjų Lietuvos miestų būsto rinkoms ir ko […]


Ekspertai: augant konkurencijai, svarbiausia tampa iki pat projekto pabaigos išlaikyti sutartas jo vykdymo sąlygas

Ekspertai: augant konkurencijai, svarbiausia tampa iki pat projekto pabaigos išlaikyti sutartas jo vykdymo sąlygas

Generalinė statybų rangovė UAB „RNDV Statyba“ audituotais duomenimis pernai pajamas išaugino 64 proc. iki 18,9 mln. eurų. Įmonės vadovas Rolandas Kasperavičius sako, jog dėl susiklosčiusių ekonominių aplinkybių investicijos į statybas pasirenkamos išrankiai, o atsiperkamumo potencialą vis dar išlaiko aukščiausios kokybės, paklausos neprarandantys, patrauklūs gyvenamosios ir pramonės statybos objektai. „Nors praėjusiais metais mūsų pajamos augo net […]


Prieš ilgąjį savaitgalį –  patarimai kepsninių entuziastams

Prieš ilgąjį savaitgalį – patarimai kepsninių entuziastams

Planuojant savaitgalio išvyką ar atostogas su šeima bei draugais tenka nemažai rūpesčių. Retas kuris pasirūpina ne tik užkandžiais, gėrimais ir muzika, bet ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Deja, draudimo bendrovės „If“ duomenys rodo, kad planuojant išvykas ar pasibuvimus lauke derėtų pasirūpinti ne tik pleistrais ar būtiniausiais vaistais, bet ir priešgaisriniu gesintuvu.   Gaisras gali įsiliepsnoti net […]