Vasaromis vis labiau įsivyraujant alinantiems karščiams, specialistai atkreipia dėmesį į prastai izoliuotus miestuose esančių pastatų stogus ir sienas, kurios dėl savo pralaidumo nesugeba apsaugoti vidaus patalpų nuo perkaitimo.

Karštį sunkiau tverti miestuose, kurie patiria vadinamąjį „šilumos salos“, arba angl. urban heat island sindromą. Tai reiškia, kad dėl urbanizuotos aplinkos miestuose yra karščiau nei žalesnėse, atokesnėse ir ne taip tankiai apgyvendintose vietovėse.

„Miestuose daug asfalto, betono, kurie gerai sugeria šilumą, o vėliau ją išspinduliuoja į aplinką. Natūrali žemė, augalai karščio taip nekoncentruoja. Be to, jeigu pastato langai nukreipti tiesiai į pietus ar vakarus ir šaltuoju metų laiku džiugina didesniu šviesos kiekiu, tai vasarą į juos karščiausiu paros metu tiesiogiai spigina saulė, o kuo langai didesni, tuo labiau ji juntama. Karščius ypač sunku tverti neapšiltintuose pastatuose ir neturinčiuose vėsinimo sistemų butuose“, – sako akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Jo teigimu, kaip savaime suprantamos duotybės nereikėtų priimti nei vidaus šilumos atidavimo išorei žiemą, nei saulės ritmu smarkiai prikaistančių patalpų vasarą.

„Abu variantai yra blogi, nes aiškiai indikuoja problemą: sienos ir stogas yra taip prastai izoliuoti, kad oro sąlygoms smarkiai pakrypstant į pliusą ar į minusą, tai tuojau atsikartoja ir vidaus patalpose. Žiemą patiriame daugiau išlaidų, nes stengiamės patalpas prišildyti, o vasarą visais įmanomais būdais atsivėsinti. Todėl planuojant renovaciją reikėtų pagalvoti apie gerą izoliaciją ir imti pavyzdį iš Skandinavijos šalių, kurios išorinių konstrukcijų izoliavimą vertina labai rimtai“, – tvirtina A. Buska.

„ROCKWOOL“ ekspertas siūlo atkreipti dėmesį į šešis pagrindinius dalykus, kurie padėtų spręsti karščio problemą.

• Langai. Greičiausias ir paprasčiausias būdas, ypatingai tinkantis tiesioginiams saulės spinduliams sulaikyti – speciali stiklo plėvelė. Ji šiek tiek užtamsina stiklą bei leidžia išlaikyti vėsesnę vidaus temperatūrą.
• Stogas ir sienos. Namo stogui tenka didžiausias saulės spindulių kiekis, todėl jo pralaidumo mažinimas yra labai svarbus. Čia šiek tiek gelbsti molinės ar betoninės čerpės, kurios įkaista mažiau, o stogo konstrukcijoje po danga įrengus šilumą atspindintį sluoksnį, galima smarkiai sumažinti šilumos perdavimą į patalpas. Taip pat mažiau įkaista šviesi išorinių sienų apdailos spalva.
• Patalpų vėdinimas. Karštomis dienomis geriausias sprendimas yra vėdinti būstą naktį arba anksti ryte, kai temperatūra yra nukritusi, o langus uždaryti iki orui pradedant kaisti. Jeigu lauke temperatūra yra aukšta, langų atidarymas ir cirkuliuojančios karšto oro srovės naudos neduos.
• Šviesios spalvos. Tamsūs pluoštai sulaiko daugiau šilumos nei šviesūs, todėl interjere turėtų būti kuo daugiau šviesių spalvų: baldų dangalai, kilimai, net užuolaidos ar roletai.
• Augalai. Kuo išorėje daugiau augmenijos ir mažiau asfalto, tuo vėsiau tiek dienos, tiek nakties metu. Namus puikiai gelbsti vijokliai, šešėlį metantys medžiai.
• Apsauginiai priedai. Geriau nei užuolaidos, nuo saulės spindulių apsaugo mediniai ar bambukiniai roletai, žaliuzės, jei yra galimybė galima iš lauko pusės įrengti langines, stogelius virš langų.

Pranešimą paskelbė: Marius Deksnys, UAB „Idea Prima”