Lietuvos miestai išgyvena karščio salų sindromą: kaip jo išvengti?

Lietuvos miestai išgyvena karščio salų sindromą: kaip jo išvengti?

Vasaromis vis labiau įsivyraujant alinantiems karščiams, specialistai atkreipia dėmesį į prastai izoliuotus miestuose esančių pastatų stogus ir sienas, kurios dėl savo pralaidumo nesugeba apsaugoti vidaus patalpų nuo perkaitimo.

Karštį sunkiau tverti miestuose, kurie patiria vadinamąjį „šilumos salos“, arba angl. urban heat island sindromą. Tai reiškia, kad dėl urbanizuotos aplinkos miestuose yra karščiau nei žalesnėse, atokesnėse ir ne taip tankiai apgyvendintose vietovėse.

„Miestuose daug asfalto, betono, kurie gerai sugeria šilumą, o vėliau ją išspinduliuoja į aplinką. Natūrali žemė, augalai karščio taip nekoncentruoja. Be to, jeigu pastato langai nukreipti tiesiai į pietus ar vakarus ir šaltuoju metų laiku džiugina didesniu šviesos kiekiu, tai vasarą į juos karščiausiu paros metu tiesiogiai spigina saulė, o kuo langai didesni, tuo labiau ji juntama. Karščius ypač sunku tverti neapšiltintuose pastatuose ir neturinčiuose vėsinimo sistemų butuose“, – sako akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Jo teigimu, kaip savaime suprantamos duotybės nereikėtų priimti nei vidaus šilumos atidavimo išorei žiemą, nei saulės ritmu smarkiai prikaistančių patalpų vasarą.

„Abu variantai yra blogi, nes aiškiai indikuoja problemą: sienos ir stogas yra taip prastai izoliuoti, kad oro sąlygoms smarkiai pakrypstant į pliusą ar į minusą, tai tuojau atsikartoja ir vidaus patalpose. Žiemą patiriame daugiau išlaidų, nes stengiamės patalpas prišildyti, o vasarą visais įmanomais būdais atsivėsinti. Todėl planuojant renovaciją reikėtų pagalvoti apie gerą izoliaciją ir imti pavyzdį iš Skandinavijos šalių, kurios išorinių konstrukcijų izoliavimą vertina labai rimtai“, – tvirtina A. Buska.

„ROCKWOOL“ ekspertas siūlo atkreipti dėmesį į šešis pagrindinius dalykus, kurie padėtų spręsti karščio problemą.

  • Langai. Greičiausias ir paprasčiausias būdas, ypatingai tinkantis tiesioginiams saulės spinduliams sulaikyti – speciali stiklo plėvelė. Ji šiek tiek užtamsina stiklą bei leidžia išlaikyti vėsesnę vidaus temperatūrą.
  • Stogas ir sienos. Namo stogui tenka didžiausias saulės spindulių kiekis, todėl jo pralaidumo mažinimas yra labai svarbus. Čia šiek tiek gelbsti molinės ar betoninės čerpės, kurios įkaista mažiau, o stogo konstrukcijoje po danga įrengus šilumą atspindintį sluoksnį, galima smarkiai sumažinti šilumos perdavimą į patalpas. Taip pat mažiau įkaista šviesi išorinių sienų apdailos spalva.
  • Patalpų vėdinimas. Karštomis dienomis geriausias sprendimas yra vėdinti būstą naktį arba anksti ryte, kai temperatūra yra nukritusi, o langus uždaryti iki orui pradedant kaisti. Jeigu lauke temperatūra yra aukšta, langų atidarymas ir cirkuliuojančios karšto oro srovės naudos neduos.
  • Šviesios spalvos. Tamsūs pluoštai sulaiko daugiau šilumos nei šviesūs, todėl interjere turėtų būti kuo daugiau šviesių spalvų: baldų dangalai, kilimai, net užuolaidos ar roletai.
  • Augalai. Kuo išorėje daugiau augmenijos ir mažiau asfalto, tuo vėsiau tiek dienos, tiek nakties metu. Namus puikiai gelbsti vijokliai, šešėlį metantys medžiai.
  • Apsauginiai priedai. Geriau nei užuolaidos, nuo saulės spindulių apsaugo mediniai ar bambukiniai roletai, žaliuzės, jei yra galimybė galima iš lauko pusės įrengti langines, stogelius virš langų.

Pranešimą paskelbė: Marius Deksnys, UAB „Idea Prima“

Rekomenduojame

D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?

D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?

Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai. Vis dėlto, situacija Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriuje visiškai kitokia – net ir sudėtingomis aplinkybėmis […]

LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ

LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ

„MG Baltic Investment“ ir „Extera Baltic“ galės vykdyti koncentraciją investuojant į bendrovę „Trečioji kregždė“ ir kartu su esamais akcininkais „Gamaekspresas“ ir „3K investicija“ įgyti bendrąją pastarosios kontrolę. Leidimą vykdyti šią koncentraciją davė Konkurencijos taryba. Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2020 m. balandžio 22 d. Sandorį planuojama įgyvendinti investuojant į įmonę „Trečioji kregždė“ ir įgyjant po 24,75 […]

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui pradėti skaitmeninti šalies statybos sektorių

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui pradėti skaitmeninti šalies statybos sektorių

Šiandien Vyriausybė Aplinkos ministerijos siūlymu priėmė itin svarbų statybos sektoriaus ateičiai sprendimą, atveriantį kelią jam skaitmeninti. Nustatyta prievolė nuo kitų metų viešųjų statinių statybai pradėti palaipsniui taikyti informacinį modeliavimą, kuris pasaulyje žinomas santrumpa BIM (Building Information Modelling).  „Statybos sektoriaus skaitmeninimas svariai prisidės prie šalies ekonominės pažangos ir didesnio konkurencingumo, – sako aplinkos viceministras Marius Narmontas. […]

STATYBŲ INDUSTRIJOS ATEITIS – BEKONTAKTIS REMONTAS.

STATYBŲ INDUSTRIJOS ATEITIS – BEKONTAKTIS REMONTAS.

Pranešimas spaudai 2020.05.20 Karantinui perdėliojus žmonių prioritetus būdų prisitaikyti prie pasikeitusių klientų įpročių ieško ne tik prekybos sektoriai, tačiau ir statybinių darbų rangovai. Remonto ar įrengimo procese dalyvauja ypatingai daug žmonių – pradedant užsakovu, baigiant dizaineriais, darbų vadovais, meistrais. Kontaktuoti reikia daug, vienu metu objekte dirba po kelis žmones. Vis dėlto,  kompleksiniai remonto darbai jau […]