Lietuvos gyventojai tvarių pastatų savybes linkę vertinti finansinės naudos atžvilgiu

Energinis efektyvumas Lietuvos gyventojams vis dar yra svarbiausia tvaraus pastato savybė – šį aspektą kaip svarbiausią nurodo kas antras šalies gyventojas (54 proc.), rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Tuo tarpu pastato neutralumas klimatui, bioįvairovės apsauga ar turimi tarptautiniai tvarumo sertifikatai vertinami gerokai mažiau. Tvarumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad pastato energijos vartojimo efektyvumas nėra vienintelis tvaraus pastato bruožas.

„Tvarumas apima kur kas daugiau nei aplinkosauginius aspektus – į jo sąvoką būtina įtraukti tiek socialinius, tiek ekonominius aspektus. Tai reiškia, kad tvarus pastatas privalo mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką gamtai ir klimatui, užtikrinti socialinę gerovę ir būti ekonomiškai tvarus“, – komentuoja „Vesta Consulting“ tvarių pastatų skyriaus vadovas Eugenijus Šapel.

Finansiniai aspektai svarbesni nei aplinkosauga

Apklausos duomenimis, pastato energijos vartojimo efektyvumą, kaip svarbiausią tvaraus pastato savybę, dažniau nurodo vyresni ir aukštesnio išsilavinimo respondentai. Pasak E. Šapel, tai gali lemti finansiniai aspektai.

„Energijos vartojimo efektyvumas tiesiogiai veikia tiek pastato sąnaudas, tiek anglies dvideginio (CO2) pėdsaką. Kad ir kaip norėtume tikėti, kad gyventojams yra svarbiau prisidėti prie aplinkos apsaugos, vis dėlto, energijos sąnaudos yra opesnis klausimas daugeliui žmonių. Pastaruosius kelerius metus brangę energetiniai resursai turėjo poveikį ne tik išaugusiems šildymo kaštams, bet ir visai ekonomikai, gyventojų perkamosios galios mažėjimui“, – sako jis.

Tarp kitų šalies gyventojams svarbiausių aspektų renkantis tvarų pastatą – žaliosios erdvės (38 proc.), atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas pastato reikmėms (36 proc.), pastatui naudotų statybinių ir apdailos medžiagų tvarumas (30 proc.).

„Visi šie aspektai yra savaip svarbūs. Žaliosios erdvės ne tik suteikia pastatui daugiau estetikos, bet ir padeda kurti rekreacijos ir sveikatai naudingos aplinkos galimybes. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas vėlgi siejamas su energetinių resursų mažinimu – kuo daugiau saulės ar vėjo energijos naudojame, tuo mažiau esame priklausomi nuo iškastinio kuro. Be to, tai mažina ir CO2 emisijas, kaip ir pastatams naudojamos tvarios statybinės ir apdailos medžiagos“, – vardina E. Šapel.

Tik ketvirtadaliui (25 proc.) respondentų renkantis tvarų pastatą yra svarbus jo vandens vartojimo efektyvumas. Tai atspindi natūraliai susiklosčiusią situaciją, teigia pašnekovas: „Gyvename šalyje, kuri nestokoja itin geros kokybės požeminio vandens, jo tiekimo kaina sąlyginai yra nedidelė. Kaip matome iš apklausos, Lietuvos gyventojai yra labiau linkę vertinti pastato tvarumą per aspektus, kurie teikia tiesioginę, ypač ekonominę, naudą bei komfortą“.

Nevertiname to, ko nesuprantame?

Remiantis „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, likę tvaraus pastato aspektai šalies gyventojų vertinami gerokai mažiau. Tarp jų – inovatyvios technologijos komforto užtikrinimui (19 proc.), pastato atliekų tvarkymo ir rūšiavimo infrastruktūra (17 proc.), alternatyvių transporto priemonių infrastruktūra (16 proc.).

„Komforto užtikrinimas inovatyviomis technologijoms gali būti vertinamas mažiau dėl kelių priežasčių – dar nesuvokiame, kas tai yra, arba tiesiog neįvertiname pažangių sprendimų, naudojamų moderniuose pastatuose, nes jie atrodo savaime suprantami. Atliekų tvarkymas ir rūšiavimas vėlgi kai kam gali pasirodyti mažiau prioritetinė sritis, nes nėra tiesioginės finansinės naudos. Tuo tarpu alternatyvioms transporto priemonėms skirta infrastruktūra dar tik išgyvena plėtros fazę daugelyje Lietuvos miestų, tad gyventojai nelaiko jos prioritetine“, – pastebi „Vesta Consulting“ atstovas.

E. Šapel pastebi, kad pastato neutralumas klimatui domina vos 14 proc. respondentų.

„Apie klimato kaitą ir jos įtaką daugeliui sričių girdime nuolat, tačiau neutralumas klimatui vis dar atrodo pernelyg abstrakti sąvoka. Juo labiau, kad pastatas gali būti itin tvarus pagal kai kuriuos kriterijus, pavyzdžiui, efektyviai naudoti energiją, taupyti vandenį, būti pastatytas iš tvarių medžiagų, bet taip ir nepasiekti neutralumo klimatui. Tai rodo informacijos stoką visuomenei ir nepakankamą komunikaciją apie pastatų tvarumą plačiąja prasme. Vis dėlto, klimatui neutralių pastatų daugėja, tokį tikslą kelia ir Europos Sąjunga, tad tik laiko klausimas, kada tai taps aktualu ir eiliniams gyventojams“, – sako E. Šapel.

Bioįvairovės apsauga ir buveinės šalia pastato kol kas aktuali tik 11 proc. respondentų, tarptautiniai tvarumo sertifikatai – 9 proc., kiti aspektai – 1 proc. Kas jiems svarbu renkantis tvarų pastatą, įvardinti negalėjo 14 proc. apklausos dalyvių. Balandžio 17-25 d. „Spinter tyrimai“ vykdytoje apklausoje dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Batušan, UAB „Idea Prima”