Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje sparčiai auga dviaukščių butų paklausa. Ieškodami komforto už mažesnę kainą, pirkėjai renkasi ne tik įprastinius kotedžus, bet ir nestandartinio išplanavimo butus su antresolėmis bei palėpėmis, taip pat – angliškojo town house tipo dviaukščius butus. Kodėl vis labiau populiarėja dviejų aukštų butai ir į ką atkreipti dėmesį renkantis tokį būstą?
Ieško komforto
Remiantis NT rinkos apžvalgomis, prieš trejus metus dviaukščių butų rinkoje buvo vos vienetai. Pagrindinė alternatyva ieškantiems gyvenamosios erdvės, suprojektuotos per du aukštus, buvo tuo metu Lietuvos NT rinkos inovacija pristatinėjami loftai. Dabar situacija gerokai pasikeitė: rinkoje atsirado daugiau dviaukščius butus siūlančių projektų, tokių kaip „Bendorėlių kotedžai“, „Bitėnų Oazė“, „Tower“ ar „Naujoji Anglija“. Pastarojoje gyvenvietėje greičiau nei per metus buvo parduoti visi 70 pirmojo etapo butų, dėl ko šį rudenį pradėtas antrasis angliškų butų statybų etapas.
Nekilnojamojo turto vystytojai dviaukščių butų bumą aiškina pakitusiomis pirkėjų preferencijomis: „Žmonės ieško komforto, bet nenori nutolti nuo miesto centro ir svarbiausių objektų – darželių, mokyklų, darbo. Dviaukščio buto paprastai dairosi tie pirkėjai, kurie standartiniuose vieno aukšto butų kvartaluose pasigenda privatumo ir nori funkcionaliau išnaudoti įsigyjamo būsto erdves.“ – teigia „Rewo“ NT projektų vadovė Ilma Stasiulytė.
Dviaukštis nelygu dviaukščiui
Nekilnojamojo turto specialistai skiria kelias dviaukščių butų kategorijas. Pagal populiarumą pirmauja angliško „town house“ tipo butai su pilnaverčiu dviejų aukštų išplanavimu. Pirmajame tokio buto aukšte dažniausiai formuojama virtuvė ir svetainė, o antrasis aukštas tampa poilsio zona, kurioje įrengiami miegamieji. Neretai tokio pobūdžio būstai yra įkurti uždarose ramesnėse gyvenvietėse, o jų papildomu privalumu tampa pirmajame aukšte įrengtos lauko terasos ar net nuosavi kiemai.
Jei privatumas, nuosavas kiemas ar automobilio parkavimo vieta nėra svarbiausi būsto kriterijai, pirkėjų akys dažnai krypsta į lofto kategorijos butus. Juose įsirengti antresolę ir taip padidinti bendrą gyvenamąjį plotą leidžia aukštos 4-5 metrų lubos. Lofto tipo dviaukščiai butai dažniau vilioja jaunesnio amžiaus pirkėjus, kuriems aktualu už kuo mažesnę galutinę kainą įsikurti pačiame miesto centre. Dar vienas būdas, kaip padidinti būsto erdvių funkcionalumą, – įsirengti antrą buto aukštą pastato palėpėje. Nors palėpės išplanavimas ir įrengimas reikalauja kūrybingumo ir nestandartinių sprendimų, palėpių šeimininkai pažymi ypatingą tokio būsto aurą bei laimėtus papildomus kvadratinius metrus, kuriuos galima skirti papildomoms miegamojo zonoms arba bent jau namų apyvokos daiktų sandėliavimui.
Mažiau prieškambarių, koridorių ir kaimynų
Pasak I. Stasiulytės, dviaukščių butų išplanavimas gali padėti taupyti erdvę, nes leidžia išvengti didelių prieškambarių ir koridorių, paprastai būdingų vieno aukšto butams. Galiausiai tai, kiek papildomo komforto suteiks dviaukštis butas, priklauso ne tik nuo išplanavimo ir realaus gyvenamojo ploto pirmajame ir antrajame aukšte, bet visų pirma – nuo atsakymų, ar dviaukštis butas yra kokybiškos statybos name, ar užtikrinta reali būsto gyventojų autonomija bei kokia yra dviaukščio buto kaimynystė. Kadangi dviejų aukštų butai dažniausiai įrengti viršutiniuose daugiaaukščių pastatų aukštuose arba uždarose riboto dydžio mažaaukštės statybos gyvenvietėse, jų šeimininkai turi dvigubai ar netgi trigubai mažiau kaimynų.
Didėjantis vilniečių dėmesys šiems kriterijams byloja, kad sostinėje įsitvirtina angliška dviaukščių būstų kultūra, pagal kurią NT pirkėjas perka ne kvadratinių metrų skaičių, o galutinę jų vertę ir gyvenimo kokybę naujajame bute.
Pranešimą paskelbė : Viktorija Rimaitė, tekstremistai.
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]