Lietuva neria į ilgąjį savaitgalį: kokias klaidas darome be priežiūros palikdami namus

Lietuva neria į ilgąjį savaitgalį: kokias klaidas darome be priežiūros palikdami namus

Žolinių savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolines ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros paliktas būstas nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. 

„Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais mėnesiais keliauja daugiau negu ankstesnėmis vasaromis. Dėl šios priežasties ilgesnį laiką žmonių būstas ir jame esantis turtas lieka be priežiūros. Dažniausiai fiksuojame draudžiamuosius įvykius, susijusius su užliejimu, ugnies padarytais nuostoliais ir įvairiomis vagystėmis”, – pastebi draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė pabrėžia, kad didelę dalį nelaimių namuose sukelia jų gyventojų neapdairumas, todėl pirmiausia patys žmonės turėtų atkreipti dėmesį ir atsakingai įvertinti, kaip išvažiuodami palieka namus. „Saugodami turtą bei atsakingai juo rūpindamiesi, gyventojai gali gerokai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką”, – teigia V. Katilienė.

Įkroviklių gausa namuose – nauja rizika

Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės, išvykdami iš namų savaitgaliui arba atostogoms, daugiau dėmesio nei Latvijos ir Estijos gyventojai skiria būsto ir jame esančio turto saugumui. 76 proc. lietuvių, palikdami namus, išjungia visus elektronikos prietaisus bei įrenginius, taip elgiasi 73 proc. latvių ir 70 proc. estų.

„Matome, kad Lietuvos žmonės, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, yra išsiugdę gana tvirtą įprotį išjungti elektros prietaisus. Dažnai namuose ne tik visi elektros lizdai, bet ir visos prailgintuvo, sujungiančio elektros prietaisus į vieną lizdą, jungtys būna užimtos. Taigi, išvykstant svarbu apžiūrėti, kad visos jos liktų tuščios. Itin rizikinga palikti įjungtus išmaniųjų telefonų, laikrodžių, apyrankių ir kitų prietaisų įkroviklius, rekomenduojama išjungti ir išmaniųjų robotų įkrovimo stoteles, ir vaizdo bei garso įrenginius, ir buitinę techniką“, – vardija V. Katilienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad ne visuose namuose elektros instaliacijos yra tinkamos tokiam prietaisų kiekiui. „Anksčiau gyvenamosios patalpose elektros instaliacijos buvo projektuojama daug mažesnėms apkrovoms. Tačiau šiais laikais žmonės naudoja daug daugiau ir gerokai galingesnius elektrinius prietaisus. Tai skalbyklės, džiovyklės, orkaitės, kaitlentės, mikrobangų krosnelės, elektriniai virduliai, siurbliai robotai, kompiuteriai. Į tinklą vienu metu sujungiama daug tokių prietaisų, todėl elektros tinklas neatlaiko, o elektros laidai silpnosiose vietose gali pradėti kaisti ir įplieksti ugnį. Būtina periodiškai apžiūrėti prietaisų elektros laidus, o svarbiausia – namuose įvertinti elektros instaliacijos apkrovas”, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Išvykdami atjungia vandenį ir įjungia signalizaciją

Tyrimo duomenimis, beveik pusė Lietuvos žmonių išvykdami iš namų juose atjungia vandenį. Taip elgiasi beveik trečdalis Estijos ir 38 proc. Latvijos gyventojų.

„Vandens padarytos nelaimės sudaro didžiausią dalį namuose įvykstančių draudžiamųjų įvykių. Beveik kas antras lietuvis, išvažiuodamas ilgesniam laikotarpiui, gyvenamosiose patalpose atjungia vandenį, tuo tarpu kaimyninėse šalyse tokį įprotį yra įgiję gerokai mažiau žmonių. Trūkę kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžiai, be priežiūros paliktų skalbimo mašinų gedimai bei vandens šildymo katilų avarijos daug nuostolių namuose pridaro ne tik jų gyventojams, bet ir užlietiems kaimynams. Norint to išvengti, vandens atjungimas yra vienintelė itin efektyvi prevencinė priemonė“, – kalba V. Katilienė.

Tyrimo duomenys rodo, kad gyvenamųjų patalpų apsaugai Lietuvoje daugiau žmonių nei Latvijoje bei Estijoje naudoja signalizaciją. Išvykdami iš namų ją įjungia ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų, kaimyninėse šalyse – po 15 proc. apklaustųjų.

„Lietuvos žmonės, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, labiau naudojasi elektroninėmis saugos priemonėmis. Santykius su kaimynais lietuviai taip pat aktyviau pasitelkia namų saugumui užtikrinti. Beveik kas antras mūsų šalies gyventojas paprašo kaimynų retkarčiais „užmesti akį“ į paliktus tuščius namus. Latvijoje į kaimynus dėl būsto saugumo kreipiasi kas ketvirtas, Estijoje – kas trečias visuomenės narys“, – pasakoja V. Katilienė.

Ji pabrėžia, kad lietuviai atsakingiau vertina ir rūpinasi namų saugumu nei kitų Baltijos šalių žmonės. Tyrimo duomenimis, tik 12 proc. mūsų šalies gyventojų išvykdami nesiima jokių saugumo priemonių – tiesiog užrakina duris ir palieka namus. Taip besielgiančių latvių ir estų – po 19 procentų.

Bendrovės „NielsenIQ“ reprezentatyvi gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 4 800 Baltijos šalyse gyvenančių žmonių.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Dainiaus patirtis parodė: net ir mažo gaisro pasekmės gali būti vertinamos tūkstančiais eurų

Dainiaus patirtis parodė: net ir mažo gaisro pasekmės gali būti vertinamos tūkstančiais eurų

Sustojus metų pabaigos švenčių vajui banketus ir renginius aptarnaujančios įmonės „Dainiaus užeigos“ vadovas Dainius Urbonavičius susidūrė su nemalonia staigmena. Praėjus savaitei po paskutinių renginių, po atokvėpio, į užeigą atvykusį vadovą pasitiko nemalonus degėsių kvapas ir gaisro pėdsakai. Užsidegė vandens šildytuvas „Atvažiavęs po didžiųjų sausio pradžios šalčių pirmiausiai pastebėjau, kad nėra elektros. Pirmame ir antrame pastato […]


„RE Excellence” pradeda „Žvėryno City“ kvartalo II-ojo etapo pardavimus

„RE Excellence” pradeda „Žvėryno City“ kvartalo II-ojo etapo pardavimus

Sostinės Paribio gatvėje baigiamame statyti kvartale „Žvėryno City“ jį plėtojanti bendrovė „RE Excellence“ pradeda antrąjį butų bei komercinių patalpų pardavimo etapą. Pirkėjams siūloma 90 butų, 15 loftų ir 13 įvairioms reikmėms pritaikomų komercinių patalpų. „Žvėryno City“, kurio statyba bus visiškai užbaigta pirmąjį šių metų ketvirtį, iš viso bus pastatyta 313 būstų. „RE Excellence“ siekia, kad […]


ERGO pardavė savo centrinio biuro pastatą Vilniuje: jį įsigijo „Eriadas“

ERGO pardavė savo centrinio biuro pastatą Vilniuje: jį įsigijo „Eriadas“

Draudimo bendrovė ERGO pardavė savo centrinio biuro pastatą Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje. Daugiau kaip 6600 kvadratinių metrų ploto pastatą įsigijo nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eriadas“ kartu su uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicine bendrove „DIFF Develop“. Draudimo bendrovę ERGO sandoryje konsultavo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Colliers International Advisors“, sandorio vertė šalių sutarimu neatskleidžiama. ERGO vadovas […]


Ką veikti su senomis knygomis?

Ką veikti su senomis knygomis?

Senos knygos yra ne tik puikus šaltinis žinioms ir pramogoms, bet ir galimybė kūrybiškai pasireikšti. Jei turite namuose daug knygų, kurių jau neskaitysite ar nebesaugosite, nesudėkite jų į šiukšlių dėžę. Yra daugybė būdų, kaip panaudoti senas knygas naujai ir originaliai. Štai keletas idėjų, ką galima daryti su senomis knygomis: Sukurkite knygų meną. Iškirpkite iš knygų […]


Nelaimingi atsitikimai ir būstas: ką žinoti ir daryti turintiems paskolą

Nelaimingi atsitikimai ir būstas: ką žinoti ir daryti turintiems paskolą

Po įvairių ugnies, gamtos stichijų sukeltų nelaimių išauga susidomėjimas būsto draudimu. Neseniai įvykus nelaimei Vilniaus Viršuliškių rajone ir kasmet palaipsniui dažnėjant ekstremalių orų reiškiniams, kyla klausimų, kaip apsaugoti save ir savo būstą – ypač mokant už jį būsto paskolą. „Pastebime, kad klientai neretai susigundo rinkoje pigesniu draudimu – tačiau mažesnė kaina reiškia ir mažesnės apimties […]


CITUS ekspertai: perku būstą – nuosavybės formos teisinių terminų džiunglės

CITUS ekspertai: perku būstą – nuosavybės formos teisinių terminų džiunglės

Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kurias svarbu žinoti, siekiant sklandžiai eksploatuoti ir naudotis įgytais daiktais. Ką reikia žinoti apie nuosavybės teisę įsigyjant nekilnojamąjį […]