Lietuva neria į ilgąjį savaitgalį: kokias klaidas darome be priežiūros palikdami namus

Lietuva neria į ilgąjį savaitgalį: kokias klaidas darome be priežiūros palikdami namus

Žolinių savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolines ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros paliktas būstas nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. 

„Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais mėnesiais keliauja daugiau negu ankstesnėmis vasaromis. Dėl šios priežasties ilgesnį laiką žmonių būstas ir jame esantis turtas lieka be priežiūros. Dažniausiai fiksuojame draudžiamuosius įvykius, susijusius su užliejimu, ugnies padarytais nuostoliais ir įvairiomis vagystėmis”, – pastebi draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė pabrėžia, kad didelę dalį nelaimių namuose sukelia jų gyventojų neapdairumas, todėl pirmiausia patys žmonės turėtų atkreipti dėmesį ir atsakingai įvertinti, kaip išvažiuodami palieka namus. „Saugodami turtą bei atsakingai juo rūpindamiesi, gyventojai gali gerokai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką”, – teigia V. Katilienė.

Įkroviklių gausa namuose – nauja rizika

Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės, išvykdami iš namų savaitgaliui arba atostogoms, daugiau dėmesio nei Latvijos ir Estijos gyventojai skiria būsto ir jame esančio turto saugumui. 76 proc. lietuvių, palikdami namus, išjungia visus elektronikos prietaisus bei įrenginius, taip elgiasi 73 proc. latvių ir 70 proc. estų.

„Matome, kad Lietuvos žmonės, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, yra išsiugdę gana tvirtą įprotį išjungti elektros prietaisus. Dažnai namuose ne tik visi elektros lizdai, bet ir visos prailgintuvo, sujungiančio elektros prietaisus į vieną lizdą, jungtys būna užimtos. Taigi, išvykstant svarbu apžiūrėti, kad visos jos liktų tuščios. Itin rizikinga palikti įjungtus išmaniųjų telefonų, laikrodžių, apyrankių ir kitų prietaisų įkroviklius, rekomenduojama išjungti ir išmaniųjų robotų įkrovimo stoteles, ir vaizdo bei garso įrenginius, ir buitinę techniką“, – vardija V. Katilienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad ne visuose namuose elektros instaliacijos yra tinkamos tokiam prietaisų kiekiui. „Anksčiau gyvenamosios patalpose elektros instaliacijos buvo projektuojama daug mažesnėms apkrovoms. Tačiau šiais laikais žmonės naudoja daug daugiau ir gerokai galingesnius elektrinius prietaisus. Tai skalbyklės, džiovyklės, orkaitės, kaitlentės, mikrobangų krosnelės, elektriniai virduliai, siurbliai robotai, kompiuteriai. Į tinklą vienu metu sujungiama daug tokių prietaisų, todėl elektros tinklas neatlaiko, o elektros laidai silpnosiose vietose gali pradėti kaisti ir įplieksti ugnį. Būtina periodiškai apžiūrėti prietaisų elektros laidus, o svarbiausia – namuose įvertinti elektros instaliacijos apkrovas”, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Išvykdami atjungia vandenį ir įjungia signalizaciją

Tyrimo duomenimis, beveik pusė Lietuvos žmonių išvykdami iš namų juose atjungia vandenį. Taip elgiasi beveik trečdalis Estijos ir 38 proc. Latvijos gyventojų.

„Vandens padarytos nelaimės sudaro didžiausią dalį namuose įvykstančių draudžiamųjų įvykių. Beveik kas antras lietuvis, išvažiuodamas ilgesniam laikotarpiui, gyvenamosiose patalpose atjungia vandenį, tuo tarpu kaimyninėse šalyse tokį įprotį yra įgiję gerokai mažiau žmonių. Trūkę kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžiai, be priežiūros paliktų skalbimo mašinų gedimai bei vandens šildymo katilų avarijos daug nuostolių namuose pridaro ne tik jų gyventojams, bet ir užlietiems kaimynams. Norint to išvengti, vandens atjungimas yra vienintelė itin efektyvi prevencinė priemonė“, – kalba V. Katilienė.

Tyrimo duomenys rodo, kad gyvenamųjų patalpų apsaugai Lietuvoje daugiau žmonių nei Latvijoje bei Estijoje naudoja signalizaciją. Išvykdami iš namų ją įjungia ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų, kaimyninėse šalyse – po 15 proc. apklaustųjų.

„Lietuvos žmonės, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, labiau naudojasi elektroninėmis saugos priemonėmis. Santykius su kaimynais lietuviai taip pat aktyviau pasitelkia namų saugumui užtikrinti. Beveik kas antras mūsų šalies gyventojas paprašo kaimynų retkarčiais „užmesti akį“ į paliktus tuščius namus. Latvijoje į kaimynus dėl būsto saugumo kreipiasi kas ketvirtas, Estijoje – kas trečias visuomenės narys“, – pasakoja V. Katilienė.

Ji pabrėžia, kad lietuviai atsakingiau vertina ir rūpinasi namų saugumu nei kitų Baltijos šalių žmonės. Tyrimo duomenimis, tik 12 proc. mūsų šalies gyventojų išvykdami nesiima jokių saugumo priemonių – tiesiog užrakina duris ir palieka namus. Taip besielgiančių latvių ir estų – po 19 procentų.

Bendrovės „NielsenIQ“ reprezentatyvi gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 4 800 Baltijos šalyse gyvenančių žmonių.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

Rekomenduojame

carvertical VIN patikra
Vilnius gyventojams teiks teisinę pagalbą dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo

Vilnius gyventojams teiks teisinę pagalbą dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo

Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą kompensuoti daugiabučių namų butų savininkų patirtas išlaidas teisiniuose ginčuose su darbų rangovais, palikusiais defektus dar garantiniu laikotarpiu. Finansavimas bus skiriamas statybų defektų ekspertizei, statybiniams tyrimams, bandymams, darbams, susijusiems su statybos defektų ekspertizės atlikimu, bei teisinėms paslaugoms. Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko teigimu, ši priemonė padės nukentėjusiems daugiabučių namų gyventojams išspręsti […]

Lietuvos paštas sudarė biuro nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų parku

Lietuvos paštas sudarė biuro nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų parku

Lietuvos paštas pasirašė dešimties metų trukmės nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų komplekso valdytoju. Į naująją vietą persikels darbuotojai iš dabartinio bendrovės administracijos pastato sostinės J.Jasinskio gatvėje. Sprendimą keisti Lietuvos pašto administracijos darbo vietą lėmė 2023 m. balandį baigsianti galioti dabartinė nuomos sutartis, kurios pratęsti nebuvo galima. „Didžiausią įtaką pasirenkant naująjį biurą turėjo jo atitikimas iškeltiems […]

„YIT Lietuva“ trečio ketvirčio pardavimai: būsto rinkoje daugiau atsargumo ir mažiau pasiūlos

„YIT Lietuva“ trečio ketvirčio pardavimai: būsto rinkoje daugiau atsargumo ir mažiau pasiūlos

Didėjanti infliacija bei augančios energijos išteklių sumažino apsukas ir šalies būsto rinkoje. Tai rodo tvarios miestų plėtros bei statybų bendrovės „YIT Lietuva“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto pardavimo rezultatai. 2022-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais bendrovė Lietuvoje pardavė 23 butus – beveik 54 proc. mažiau nei II-ąjį ketvirtį. Mažesnius pardavimus įmonės atstovai vertina kaip dabartinio gyventojų atsargumo pirkti […]

Advokatė S. Izokaitienė: kiek verslui kainuoja statybos techninio prižiūrėtojo ir statybos vadovo klaida?

Advokatė S. Izokaitienė: kiek verslui kainuoja statybos techninio prižiūrėtojo ir statybos vadovo klaida?

2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį c. b. Nr. e3K-7-184-421/2022, kurioje pateikė itin statybų sektoriuje veikiančiam verslui svarbius ir aktualius išaiškinimus, susijusius su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangovo, statinio statybos vadovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę už atliktų statybos darbų trūkumus, aiškinimu ir taikymu. Byloje […]

„Citus“ ekspertai: išaugusi pasiūla Vilniuje leido tęstis kainų tendencijai; Kaune – viskas priešingai

„Citus“ ekspertai: išaugusi pasiūla Vilniuje leido tęstis kainų tendencijai; Kaune – viskas priešingai

Vilniaus pirminei būsto rinkai trečiasis metų ketvirtis didelių naujienų neatnešė. Nors paklausa, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, yra stipriai sumenkusi, šis rodiklis paskutinis keturis mėnesius yra labai pastovus. Nors absoliutūs paklausos skaičiai nekilnojamojo turto (NT) ekspertų nedžiugina, jie akcentuoja, kad rinka nėra sustojusi, kainų korekcija, nors ir minimali yra palanki pirkėjams, o pasiūla po truputį pildosi. […]

Elektromobilių įkrovimo stotelių poreikis tampa rimtu iššūkiu pastatų administratoriams Baltijos šalyse

Elektromobilių įkrovimo stotelių poreikis tampa rimtu iššūkiu pastatų administratoriams Baltijos šalyse

Sparčiai auganti elektromobilių rinka ir įkrovimo stotelių poreikis jau per ateinančius penkerius metus taps itin sudėtingu iššūkiu visiems pastatų administratoriams Lietuvoje, Latvijoje bei Estijojes, teigia Gatis Arajums, „Schneider Electric“ produktų vystymo vadovas Baltijos šalyse. Šiuo metu kuriamos viešosios įkrovimo stotelės pakelėse neišsprendžia pagrindinės e. mobilumo problemos, nes dažniausiai žmonės savo elektrines transporto priemones nori įkrauti […]