Kol Lietuva dar ginčijasi dėl slėptuvių įrengimo, suomiai jas stato jau ilgiau nei dešimtmetį: kokia Suomijos patirtis?

Kol Lietuva dar ginčijasi dėl slėptuvių įrengimo, suomiai jas stato jau ilgiau nei dešimtmetį: kokia Suomijos patirtis?

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Lietuvoje netyla svarstymai apie šalies saugumui būtinos infrastruktūros pokyčius. Vienas jų – nuo šių metų sausio įsigaliojęs reikalavimas įrengti priedangas ar slėptuves naujos statybos viešosios paskirties objektuose ir aukštesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose. Tačiau kol kas nėra reglamento, kaip šie statiniai turėtų būti projektuojami, kas už juos mokėtų – verslas ar gyventojai? Lietuvai tebesvarstant, jauniausia NATO narė Suomija slėptuvių įrengimą reglamentavo dar 2011-aisiais. Kokia yra suomių patirtis apie šių svarbių gyventojų saugumo priemonių statybą?

Taikos metu saugo ir dviračius

Suomijos vidaus reikalų ministerija prieš daugiau nei dešimtmetį pateikė Civilinės saugos įstatymo pataisas, kad nauji visuomenės poreikiams naudojami pastatai, išskyrus religinės paskirties, turi būti pritaikyti ir kaip kolektyvinės apsaugos objektai.

Šis reglamentas įsigaliojo visiems objektams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba aukštesniems nei 5 aukštų daugiabučiams. Priimtų pataisų Suomijoje privalo laikytis visi statytojai, todėl nuostatų atsakingai paiso ir šalyje veikianti statybos bendrovė „YIT Corporation“.

Bendrovės vystymo sutarčių vadovas Jari Hovilehto pasakoja – slėptuvės įrengiamos apsaugai nuo galimų oro pavojų. Šios priedangos Suomijoje projektuojamos šalia daugiabučių, verslo centrų. Taip pat statomos didelės savivaldybių slėptuvės, vadinamos tuneliais. Taikos laikotarpiu jie naudojami automobilių stovėjimui.

„Esame praktiški ir Suomijoje išnaudojame kiekvieną laisvą centimetrą. Todėl daugiabučiuose įrengtos slėptuvės tampa sandėliukais gyventojų daiktams arba dviračių saugyklomis“, – sako J. Hovilehto.

Tačiau, jo teigimu, net ir tokiu atveju, kai nėra naudojamos pagal tiesioginę paskirtį, šios priedangos šalyje – griežtai reglamentuojamos. Slėptuvės, anot pašnekovo, turi būti įrengtos kiekviename gyvenamosios paskirties pastatuose ar biuruose, kurių grindų plotas viršija 1,2 tūkst. kv. m. Pramonės objektuose šis ploto reikalavimas padidintas iki 1,5 tūkst. kv. m ir daugiau.

„Slėptuvės gali būti įrengtos ir šalia pastatų. Svarbu, kad priedangos nebūtų nuo jų nutolusios toliau nei 500 metrų. Mūsų statomi gyvenamieji daugiabučiai dažniausiai yra didesni nei 1,2 tūkst. kv. m. Jei juos sudaro keli pastatai, skaičiuojamas bendras plotas. Tarkime, yra 4 namai po 400 kv. m. Bendras jų plotas – 1,6 tūkst. kv. m, todėl slėptuvės įrengimas tokiam projektui jau yra privalomas“, – teigia „YIT Suomija“ atstovas.

Reikalavimai – aiškūs

Paklaustas, kokie pagrindiniai slėptuvių įrengimo reikalavimai keliami statytojams Suomijoje, J. Hovilehto pažymi – jos gali būti pastatytos ir bendros su kaimyniniais statiniais. Svarbu tai, kad priedangos plotas atitiktų normatyvus. Jie skaičiuojami atsižvelgiant į žmonių skaičių, kurie slėptuve prireikus naudotųsi. Pasak J. Hovilehto, vienam gyventojui skiriama po 0,75 kv. m.

Ekspertas taip pat pasakoja, kad slėptuvėse privaloma užtikrinti ir būtiniausius žmonių poreikius. Todėl į priedangas susirinkę gyventojai turi būti aprūpinti maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis bei švariais drabužiais.

„Kalbant apie slėptuvių statybą, visos jų konstrukcijos įrengiamos iš gelžbetonio. Sienų ir stogo storis įprastai būna ne mažesnis nei 3 metrai betono. Be to, priedangos nebūtinai įrengiamos tik po žeme. Jos statomos ir antžeminės arba atskiruose pastatuose“, – pažymi ekspertas.

J. Hovilehto priduria – statybos reikalavimai taip pat numato, jog slėptuvių durys privalo būti sandarios dujoms, turėti oro filtravimo įrenginius, tinkamą ventiliaciją. Priedangose statytojai pasirūpina ir avariniu išėjimu.

„Suomijos įstatymai numato ir kitus reikalavimus. Remiantis jais, slėptuvėse turi būti priešgaisrinis suskirstymas, dūmų ištraukimas, evakuacijos keliai bei kita svarbi informacija. Kiekvienas statytojas šiuos aiškius reikalavimus žino ir jais kruopščiai vadovaujasi“, – akcentuoja J. Hovilehto.

Tikisi, kad panaudoti neprireiks

Lietuvoje iki galo neapsisprendžiama, kaip reikia reglamentuoti slėptuvių įrengimą. Viešojoje erdvėje vieni siūlo sostinėje iškasti slėptuvių alternatyvą – metro, kiti svarsto, kas už priedangas mokės – verslas ar gyventojai?

Panašių klausimų, J. Hovilehto teigimu, Suomijoje nebekyla. „Slėptuvių įrengimo išlaidos šalyje jau yra įtrauktos į naujų pastatų statybos sąmatą. Būstų ar komercinių patalpų pardavimo kainos jas ir padengia“, – tikina ekspertas.

Anot J. Hovilehto, slėptuvių įrengimas nedidina ir namo vertės ar patrauklumo potencialiems pirkėjams. Jo teigimu, priedangų statyba yra privaloma, todėl tiek Suomijos verslas, tiek ir gyventojai pastarąsias priima kaip būtiną statinį.

„Iššūkių kartais kyla tik dėl konkretaus projekto planavimo. Slėptuvės yra masyvus statinis, jam vietą numatyti turime labai kruopščiai. Priedangos konstrukcijos sveria labai daug, todėl atsakingai planuojame žemiausius pastatų aukštus. Kartais slėptuvės forma gali būti gana sudėtinga dėl virš jos esančių sienų tarp butų vietos. Tai irgi turime numatyti. Tačiau visi iššūkiai yra suvaldomi. Slėptuves įrengiame su viltimi, kad jų Suomijoje panaudoti pagal paskirtį niekada neprireiks“, – pabrėžia „YIT Suomija“ atstovas.

Pranešimą paskelbė: Paula Zlatkutė, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Dideli pokyčiai automagistralėje ties Kaunu: baigtas didžiausias per 30 metų tiltų statybos projektas

Dideli pokyčiai automagistralėje ties Kaunu: baigtas didžiausias per 30 metų tiltų statybos projektas

Dvejus metus trukusios grandiozinės statybos automagistralėje ties Kaunu – baigiasi. „Via Lietuva“ informuoja, jog baigus antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybas, gruodžio 3 d. atidaromas eismas abiem naujai pastatytais tiltais per Nerį Kaune. A. Meškinio tiltų statybos ir rekonstravimo darbų projektas yra vienas iš didžiausių ir sudėtingiausias „Via Lietuvos“ įgyvendintų kelių statinių infrastruktūros projektų per […]


LSMU Kauno ligoninės ortopedai traumatologai pacientus priims šiuolaikiškose patalpose

LSMU Kauno ligoninės ortopedai traumatologai pacientus priims šiuolaikiškose patalpose

Iki šiol Gedimino gatvėje paslaugas teikę traumatologai ruošiasi įkurtuvėms naujose erdvėse Šilainiuose. Kauno miesto tarybai pritarus, baigtas statyti Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, palatomis, konsultacijų ir tyrimų kabinetais neatlygintinai perduotas LSMU Kauno ligoninei. Naujajame „traumpunkte“ paslaugas planuojama pradėti teikti kitų metų pradžioje. Moderni gydymo įstaiga Kauno miesto savivaldybė naująjį korpusą adresu Josvainių g. 2 […]


Via Lietuva: Valstybei svarbiems projektams kelių infrastruktūroje uždegta „žalia šviesa“, tačiau ir verslo poreikiai neturi likti nuošalyje

Via Lietuva: Valstybei svarbiems projektams kelių infrastruktūroje uždegta „žalia šviesa“, tačiau ir verslo poreikiai neturi likti nuošalyje

Susisiekimo ministras ir Aplinkos ministras šiandien patvirtino teisės aktų pakeitimus, kuriais vadovaujantis, inžinerinius tinklus kelio juostoje bus galima tiesti, įgyvendinant Valstybei svarbaus projekto statusą turinčius projektus. Kelių techninio reglamento (KTR) pakeitimai pritaikyti ir Valstybės valdomų įmonių – „Litgrid“ bei  ESO projektams, kurie skirti viešajam interesui užtikrinti.  Atsakingoms ministerijoms patvirtinus KTR pokyčius, Valstybei svarbūs projektai ir nauji […]


„Lidl“ atidarė antrąją medinės konstrukcijos parduotuvę Lietuvoje

„Lidl“ atidarė antrąją medinės konstrukcijos parduotuvę Lietuvoje

Lapkričio 28 dieną prekybos tinklas „Lidl“ atidarė antrąją medinės konstrukcijos parduotuvę Lietuvoje. Išskirtinė parduotuvė duris atvėrė šalia Vilniaus esančiame Bukiškyje, adresu Draugystės g. 2M. Naujoji parduotuvė atidaryta strategiškai patogioje vietoje – prie automobilių magistralės A2 Vilnius–Panevėžys. Parduotuvė kasdien veiks nuo 8 iki 22 valandos. Tai jau antroji tokio tipo medinio konstruktyvo parduotuvė Lietuvoje. Pirmąją tokią […]


„Luminor“ skolina 5,4 milijono eurų „Eriado“ plėtojamam prekybos objektui Šiauliuose

„Luminor“ skolina 5,4 milijono eurų „Eriado“ plėtojamam prekybos objektui Šiauliuose

Bankas „Luminor“ finansuoja nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eriadas“ Šiauliuose įgyvendinamą prekybos centro statybų projektą. 5,4 mln. eurų paskola bus skirta „Eriadui“ priklausančiai specialios paskirties bendrovei „G39“. Prekybos centre įsikurs „Maxima“, taip pat „Pepco“, „Sinsay“, „Drogas“, „Žalia stotelė“, „Kika“ parduotuvės. Objektas, kurį sudarys du sujungti pastatai, bus A++ energinės klasės, jį planuojama užbaigti per 2025 metų pirmąjį […]


Ar jūsų namai tikrai saugūs? Praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti nuo 3 dažniausių rizikų

Ar jūsų namai tikrai saugūs? Praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti nuo 3 dažniausių rizikų

Nesvarbu, ar gyvenate naujos statybos name, ar sename daugiabutyje – kartais net nedidelės rizikos gali sukelti didelių namų saugumo problemų. Kaip pasiruošti iš anksto, kad netikėtumai netaptų skaudžia pamoka, pataria ekspertai. Vandentiekio gedimai ir infrastruktūros problemos Nors nuo vandens užliejimų neapsaugotas nė vienas būstas, tačiau su jais dažniau susiduria butų savininkai, ypač sukeltais vandentiekio avarijų. […]