Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą daugiau nei 12 km ilgio „Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijos darbams atlikti. Tai paskutinis „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos projekto etapas. Planuojama, kad po sėkmingai įvykusių viešųjų pirkimų procedūrų, kelio atnaujinimo darbus bus galima pradėti kitų metų pirmoje pusėje.
Darbų metu numatyta rekonstruoti kelio atkarpą šalia Lietuvos-Lenkijos sienos (nuo 85 km iki 97,06 km), pertvarkant ją į 4 eismo juostų automagistralę, kurioje maksimalus leistinas greitis sieks 130 km/val., tranzitinio transporto srautai bus atskirti nuo vietinio transporto srauto, panaikintos vieno lygio sankryžos ir nuovažos, įdiegtos kitos eismo saugą užtikrinančios inžinerinės priemonės.
„Vykdome pažadą sutvarkyti mūsų strateginę kelių jungtį su Vakarais nuo Marijampolės iki Lenkijos pasienio. Dar šiemet iš viso bus nutiestas 12,5 km naujos automagistralės ruožas, kitų metų vasaros pabaigoje baigsime 16 km sudėtingiausio ruožo ties Marijampole darbus, o dar kitais metais planuojame pabaigti paskutiniuosius 12 km. Tuomet visą dėmesį galėsime nukreipti „Via Balticos“ rekonstrukcijai Latvijos link“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Abiejose rekonstruojamo kelio ruožo pusėse taip pat planuojama nutiesti jungiamuosius kelius, kurių bendras ilgis sieks apie 32,5 km. Rekonstruojamame ruože bus įrengtos ir 4 žiedinės sankryžos, 3 tuneliniai pravažiavimai, 2 viadukai, požeminės ir antžeminės perėjos gyvūnams, pasienio užkardos sprendiniai, autobusų sustojimo stotelės su paviljonais, poilsio aikštelė ir kt.
„Magistralėje „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos šiuo metu vyksta didžiausi Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio kelių infrastruktūros statybų darbai, o paskelbtas pirkimas paskutiniam, IV etapui – žingsnis šio istorinio projekto finišo tiesiosios link“, – teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Kaip neseniai skelbta, šių metų spalį Lietuvos automobilių kelių direkcija oficialiai atidarė pirmąją užbaigtą „Via Balticos“ projekto atkarpą. 6,5 kilometro atkarpa pasikeitė neatpažįstamai – vienas intensyviausių ir avaringiausių šalies kelių rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę, panaikintos vieno lygio sankryžos, pastatytas viadukas, įrengtas tunelis, taip pat pirmasis Lietuvoje žaliasis tiltas gyvūnų migracijai. Triukšmo izoliacijai įrengtos akustinės sienutės, kurių bendras ilgis 360 m.
Iki šių metų pabaigos darbai bus užbaigti ir dar viename, nuo 79 iki 85 km, rekonstruojamo kelio ruože. I-ojo ilgiausio ir techniškai sudėtingiausio „Via Baltica“ etapo, siekiančio beveik 16 km, darbus planuojama užbaigti kitais metais. Numatyta, kad visas apie 40 km ilgio kelias iki 2025 m. bus rekonstruotas į 4 eismo juostų automagistralę ir pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.
Baltijos šalis jungiančio kelio „Via Baltica“ modernizavimas – vienas prioritetinių Lietuvos susisiekimo infrastruktūros projektų. Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Tai vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame 40 km ruože siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų iki 50 proc. sudaro krovininis transportas.
Suplanuota, kad iki 2030 m. visas „Via Baltica“ magistralinis kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.
Pranešimą paskelbė: Saulius Jansonas, Lietuvos automobilių kelių direkcija
Praėjusiais metais vidinius pokyčius iniciavusi už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonė „Via Lietuva“ šiais metais fiksuoja didėjantį veiklos efektyvumą ir pagerintus viešųjų pirkimų vykdymo rodiklius. 2024-aisiais bendrovei pavyko užtikrinti didesnę tiekėjų konkurenciją bei paspartinti kelių infrastruktūros projektų iniciavimo procesus. Vidutinis dalyvių skaičius „Via Lietuva“ skelbtuose viešuosiuose rangos darbų atlikimo konkursuose, lyginant su 2023-aisiais metais, […]
Per pastaruosius 10 metų išryškėjusios pasaulinės megatendencijos, tokios kaip žemės išsaugojimas, besikeičiančios technologijos ir sociodemografiniai pokyčiai, daro stiprią įtaką investavimo procesams visame pasaulyje. To padariniai matomi ir Baltijos šalių nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Nors tam tikros temos Baltijos regione dar nesisapnuoja, dalis jų jau yra įleidusios šaknis ir daro įtaką vystytojų bei investuotojų sprendimams, sako […]
Visose Baltijos šalyse pastaraisiais metais namų saugumui dėmesio skiria vis daugiau žmonių. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per metus labiausiai padaugėjo gyventojų, kurie gyvenamąjį būstą saugo patikimais durų užraktais ir namų signalizacijomis. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimo duomenys rodo, kad patikimomis spynomis būstą […]
Pamario kraštas savo nematoma jėga vilioja atvykti visus – pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, vandeniu. Nepaprastų grožio ir pažinimo akimirkų galima patirti apsilankius didžiausioje Lietuvos saloje Rusnėje. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako, kad darnus vystymasis – tai visos bendruomenės vystymasis, kurio tikslas pasiekti visuomenės gerovę. Darnaus vystymosi prioritetas – Šilutės krašte sukurti darnią ir žalią aplinką, […]
Jungtinis tyrimų centras (angl. Joint Research Centre, JRC) vykdo mokymų ir gebėjimų stiprinimo (angl. Training and Capacity Building) programą, pagal kurią JRC atveria jam priklausančias laboratorijas akademinei bendruomenei, mokslinių tyrimų organizacijoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat viešojo ir privataus sektoriaus atstovams. Mokslininkai ir tyrėjai iš šių organizacijų atvyksta įgyti, tobulinti ir plėtoti žinias, kompetencijas bei įgūdžius, […]
Būsto saugumas ir patogumas dažnai priklauso net ir nuo tokių smulkių detalių kaip elektros kištukiniai lizdai. Elektros inžinierius atskleidžia, kaip neapsirikti ir išsirinkti tinkamiausio tipo bei galios kištukinius lizdus su USB jungtimi virtuvei, darbo ar miegamojo kambariui. Dar palyginus neseniai rinkoje pasirodė kištukiniai lizdai su USB jungtimi, kurie yra ne tik saugesni, nes leidžia atsikratyti […]