Įdėti skelbimą

Kelio Vilnius–Utena atnaujinimas tęsiasi: darbai prasideda paskutiniuose 43 km

AB „Via Lietuva“ tęsia darbus blogiausiu Lietuvos keliu tituluojamoje magistralėje Vilnius–Utena. Likusius beveik 43 km kelio planuojama baigti tvarkyti 2026 m. Rangovai jau pradėjo darbus – ardoma senoji betoninių plokščių danga, formuojama sankasa. Eismas rekonstruojamose atkarpose reguliuojamas šviesoforais ir vyksta viena juosta.

 Magistralės Vilnius–Utena (kelio numeris – A14) ilgis – 95,6 km. Šis kelias buvo nutiestas dar 1979–1985 metais ir yra vienintelis iš betono blokų pastatytas kelias Lietuvoje. Ilgus metus jis kėlė daug problemų vairuotojams: magistralėje nuolat atsirasdavo pravažų, duobių, skilinėdavo blokus jungiančios siūlės, o vasarą, atėjus karštesniems orams, betono plokštės iškildavo, dėl to susidarydavo nemažos spūstys.

 Kaip teigė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, ši magistralė svarbi visiems gyventojams, patogiam ir saugiam jų susisiekimui su sostine bei tvariam ekonomikos augimui. Kaip tik dėl to projektuojant buvo pasirinkta Europos šalyse išbandyta, nors Lietuvoje retai sutinkama 3 eismo juostų sistema.

 „Girdime žmonių nuogąstavimus dėl saugumo siekiant atlikti paprastą lenkimą, tad, įvertinę automobilių srautus, radome geriausią sprendimą. Magistralė Vilnius–Utena taps moderniu keliu ne tik patogioms kelionėms į sodybas ar prie ežerų. Tai bus patogi ir saugi regionų gyventojų susisiekimo arterija su sostine“, – pabrėžė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

 Tuo metu „Via Lietuva“ l. e. p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas džiaugėsi, kad jau pasirašytos visos sutartys su rangovais, o tai leis sklandžiai atlikti darbus. „Šio kelio rekonstravimo laukė daugybė šalies gyventojų. Sutvarkius kelią ne tik patogiai susisieksime su Molėtais, Utena bei kitomis vietovėmis, tačiau tuo pačiu bus stiprinama regioninė bei nacionalinė ekonomika“, – akcentavo M. Gedaminskas.

 Iš viso rekonstruojamas likęs 42,8 kilometro ruožas, kuriame bus atnaujinta kelio danga, sustiprinta konstrukcija ir sankasa, įrengtos vandens pralaidos bei nuovažos. Visame kelyje bus įrengtos ir „2+1“ eismo juostos. Pagal projektą eismo juostos keisis maždaug kas 1,5–2,5 kilometro.

 Ši, Skandinavijoje plačiai naudojama sistema, leidžia optimizuoti eismo srautus ir greičiau važiuojančioms transporto priemonėms saugiai aplenkti lėtesnes. Pagrindinių (dvejų) eismo juostų plotis bus 3,5 metro, o papildomos (+1) – 3,25 metro. Siekiant užtikrinti maksimalų saugumą, priešpriešines juostas skirs metaliniai atitvarai.

 „Pavyzdžiui, vienu metu vienoje kelio pusėje bus dvi eismo juostos, o važiuojant kita kryptimi bus viena eismo juosta, ir kas 1,5–2,5 km apsikeis. Taip bus sudarytos papildomos galimybės apvažiuoti lėčiau važiuojančius automobilius“, – paaiškino „Via Lietuva“ l. e. p. generalinis direktorius M. Gedaminskas.

 Sprendimas įrengti besikeičiančias juostas priimtas remiantis automobilių srautų duomenimis. Pavyzdžiui, ruože nuo 16 iki 25 kelio kilometrų per  parą pravažiuoja apie 12 000 automobilių, nuo 21,5 iki 28,4 kilometro – 7 600 automobilių, o štai ruože nuo Molėtų iki Utenos – tik 4 300 transporto priemonių.

 Įgyvendinant šį projektą, kelyje bus įrengta daugybė patogumą ir saugumą užtikrinančių infrastruktūros elementų.

 Bus pastatytos penkios požeminės perėjos laukiniams gyvūnams, įrengta 90 kilometrų apsauginės tinklo tvoros. Nuo susidūrimo eismo dalyvius saugos 95,91 kilometro metalinių atitvarų, o nuo automobilių keliamų garsų – 1,6 kilometro triukšmo užtvarų.

 Keliaujantiems viešuoju transportu magistralė taip pat taps kur kas patogesnė – bus pastatyta 20 autobusų sustojimo stotelių su laukimo paviljonais. Automobilių vairuotojai bei keleiviai galės atsipūsti poilsio aikštelėje.

 Be to, sankirtoje su keliu Nemenčinė–Eitminiškės–Paberžė bus įrengta žiedinė sankryža, o per magistralę einantis kelio Giedraičiai–Miežioniai–Dubingiai viadukas bus kapitaliai suremontuotas.

 2023 metais buvo pradėti darbai dviejų kilometrų ilgio ruože Utenos mieste. Rekonstrukcijos metu buvo nutiestas naujas dviejų juostų kelias (1+1), o šalia jo – dviračių ir pėsčiųjų takas.

 Siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, buvo atnaujinta autobusų stovėjimo aikštelė su peronu, įrengtos nuovažos, rekonstruotos sankryžos, įrengtas naujas apšvietimas. Išskirtinis dėmesys skirtas Kupiškio gatvės sankryžoms su J. Basanavičiaus ir Molėtų gatvėmis. Šios sankryžos buvo pertvarkytos į modernius žiedus, kurie gerokai sumažino spūstis Utenoje ir pagerino eismo saugumo situaciją.

 2024 gruodį atvertas 30 km ilgio ruožas nuo Molėtų žiedo iki Utenos buvo atliktas per itin trumpą laiką – vos per 9 mėnesius. Šioje magistralės atkarpoje sutvarkytos ir įrengtos dvi eismo juostos (1+1), apsauginiai atitvarai, nuo laukinių gyvūnų migracijos apsaugančios tinklo tvoros, autobusų sustojimo aikštelės su paviljonais, pėsčiųjų takai ir modernus apšvietimas. Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus ir atlikus transporto srautų modeliavimą, ruože ties sankryžomis įrengtos papildomos kairiojo posūkio juostos.

 Darbus penkiose atkarpose (bendras ilgis – 42,8 kilometro) vykdys AB „HISK“ ir UAB „Fegda“. Bendra darbų kaina – 98 793 709,80 Eur be PVM. Numatoma darbų pabaiga – 2026 m.

 

Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]