Kaune pradedamas statyti pirmasis tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos

1

Kaune pradedamas statyti pirmasis tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos

Žalia šviesa uždegta – per artimiausius kelerius metus nusidrieks nauja jungtis iš Nemuno salos link Aleksoto bei Žemosios Fredos. Šią savaitę Kauno miesto savivaldybė pasirašė rangos darbų sutartį su bendrove „Kauno tiltai“ dėl 258 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tilto, pretenduojančio tapti nauju traukos centru, statybos. Tai bus jau šeštoji Nemuno krantus jungianti susisiekimo arterija abipus salos.

Patogu ir dviratininkams, ir pėstiesiems

„Miesto infrastruktūrą tobuliname kompleksiškai, galvodami tiek apie patogumą žmonėms, darnų judumą, tiek ir apie miesto plėtros kryptis. Naujasis tiltas neabejotinai pagerins susisiekimą tarp istorinio Kauno centro ir Žemosios Fredos, Aleksoto. Šiame Nemuno krante kuriasi vis daugiau kauniečių, o miestas projektuoja išskirtinį objektą – Čiurlionio koncertų centrą. Tokie sprendiniai didina patrauklumą gyventojams bei investuotojams“, – neabejoja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Naujasis tiltas ypač pasitarnaus keliaujantiems į objektus Nemuno saloje. Jau šį rudenį greta „Žalgirio“ arenos ir baseino duris atvers pirmasis šalyje Mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“. Pernai atnaujinta ir visa aplinka – sutvarkyti želdiniai, įrengti nauji takai, sporto aikštelės, apšvietimas.

Pėstiesiems ir dviratininkams skirtas naujasis tiltas sudarys vientisą jungtį su prieš kelerius metus pastatytu mažesniuoju ties I. Kanto gatve ir vadinamaisiais Ugniagesių rūmais. Čia pat naujomis spalvomis nušvito „gaisrininkų tuneliu“ praminta požeminė pėsčiųjų perėja, tad kelerių metų perspektyvoje susisiekimas su Žemąja Freda iš miesto centro taps kur kas patogesnis ir greitesnis.

Atsivers miesto panorama

Tiltą iš Nemuno salos į Žemąją Fredą suprojektavo įmonė „TEC Infrastructure“ ir KILD architektų komanda, atstovaujama architektų Petro Išoros, Ivane Ksnelashvili ir Dominyko Daunio. 2018 metais autoriai pateikė pirminius sprendinius. Šie sulaukė korekcijų – gerokai optimizuoti statybos kaštai.

Būsimas statinys savo išvaizda primins jau pastatytą mažesnį tiltą ties I. Kanto gatve. Numatyta panašių motyvų turėklų sistema, „lengvumo“ įspūdį kurianti šviesios spalvos metalinė konstrukcija. Toks sprendimas neužgoš vaizdo miesto peizažo tiek žvelgiant nuo krantų, tiek ir iš upės – atsivers 360 laipsnių Kauno panoramos.

Architektai akcentuoja, kad kuriamas naujas erdves lengvai pasieks visi. Rangovai tilto prieigose įkomponuos patogius 5 proc. nuožulnumo pandusus, kurie ypač pasitarnaus žmonėms su judėjimo negalia. Pagal projektą tilto konstrukcijų ilgis sieks 258 metrus, o plotis – virš 6 metrų.

„Turime tikslą sukurti sėdimą viešą erdvę prie tilto atramų ir vandens. Ir tai pasieksime naujomis priemonėmis. Atsisakėme sudėtingų konstrukcijų ant tiltų ir amfiteatrus perkomponavome į Nemuno krantus“, – kiek anksčiau pristatydamas tilto viziją kalbėjo architektūrinės projekto dalies vadovas Petras Išora.

Planuoja startuoti gegužę

Viešąjį rangos konkursą tilto statyboms laimėjo AB „Kauno tiltai“, įsipareigoję 14,4 mln. eurų vertės darbus užbaigti per kiek daugiau nei dvejus metus nuo jų pradžios. Darbo projektas pradedamas rengti dar šį mėnesį, o realios statybos numatytos gegužę.

Pasak rangovų, būsimojo tilto konstrukcija yra pakankamai sudėtinga. Anot „Kauno tiltų“ vadovo Aldo Rusevičiaus, atramos bus įrengiamos tik pakrančių ribose, todėl vidurinės tilto dalies konstrukcijos įrengimas virš upės vagos reikalauja ir aukštų kompetencijų, ir maksimalaus preciziškumo: „Galiu patikinti, kad bendrovės „Kauno tiltai“ tiltininkai, inžinieriai bei statybininkai yra patyrę savo sričių specialistai, todėl neabejojame, kad procesai eisis sklandžiai. Apie mūsų gebėjimą laiku ir kokybiškai įgyvendinti mums patikėtus projektus byloja ir faktas, kad iki šiol esame pastatę 4 tiltus į Nemuno salą. Džiugu, jog šiuo – penktuoju – sujungsime salą su kitu Nemuno krantu.“

Tai bus šeštoji Nemuno upės ir salos krantus jungianti susisiekimo arterija, tačiau pati pirmoji, vedanti Žemosios Fredos ir Aleksoto link. Iki šiol sala pasiekiama tik iš Karaliaus Mindaugo prospekto – tiltais ties Karmelitų bažnyčia, A. Mickevičiaus, S. Daukanto, Maironio ir I. Kanto gatvėmis.

Per pastarąjį pusmetį Kaune pradedamos jau antro tilto statybos. Praėjusių metų pabaigoje darbai startavo ties Užnemunės ir Brastos gatvėmis, kur per artimiausius kelerius metus Nemuno krantus Vilijampolėje ir Marvelėje sujungs vadinamasis Kėdainių tiltas.

Neabejojama, kad pastarasis ne tik užtikrins geresnį transporto ir pėsčiųjų susisiekimą per upę, bet tuo pačiu ženkliai sumažins tranzitinį eismą pro senamiestį bei didins pralaidumą centrinėse miesto gatvėse.

Tilto vizualizacijos: we.tl/t-WpiBTdomTt

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
4 patarimai, kaip turėti gražų ir tvarkingą kiemą, prie jo dirbant mažiau

4 patarimai, kaip turėti gražų ir tvarkingą kiemą, prie jo dirbant mažiau

Gerai prižiūrimas kiemas dažnam asocijuojasi su daugybe ravėjimui, genėjimui ir laistymui praleistų valandų. Tačiau Akmenys.lt atstovas Ignas Endriukaitis šypsodamasis tikina, kad kankintis kieme tikrai nėra privaloma. Pasak jo, strategiškai planuodami ir priimdami teisingus sprendimus, galite sukurti itin jaukią kiemo erdvę, kurioje poilsis užims daugiau laiko nei jos priežiūra ir tvarkymas.  Geotekstilė piktžolių kontrolei Vienas didžiausių kiemo […]


Kultūros dieną Kaunas pasitinka su ypatinga ambicija: išduotas leidimas M. K. Čiurlionio koncertų centro statybai

Kultūros dieną Kaunas pasitinka su ypatinga ambicija: išduotas leidimas M. K. Čiurlionio koncertų centro statybai

Kaunas demonstruoja lyderystę įgyvendinant nacionalinės reikšmės projektus. Stadionas – sėkmingai funkcionuoja, netrukus bus atvertas ir pirmasis šalyje mokslo muziejus, o per artimiausius kelerius metus kairiajame Nemuno krante turi iškilti aukščiausių standartų kultūros renginių erdvė – M. K. Čiurlionio koncertų centras. Objektui išduotas statybos leidimas, ruošiamasi skelbti tarptautinį rangos konkursą. Unikalus architektūros kūrinys „Simboliška, kad su […]


Karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos – tai vertybinis objektas tiek EIKA grupei, tiek visai Lietuvai

Karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos – tai vertybinis objektas tiek EIKA grupei, tiek visai Lietuvai

2022 m. IV-ą ketvirtį pradėtos karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos ir jau atiduotos į Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos rankas. Projektą įgyvendino UAB EIKA grupei priklausančios įmonės UAB „Partnerystės projektai keturi“ ir UAB „Samogitia miestelis“. Netrukus 7,8 ha teritorijoje įsikurs vienas jauniausių kariuomenės vienetų – „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Marginio pėstininkų batalionas. Bataliono dydžio karinio miestelio […]


Senos statybos daugiabučių griovimas: kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų?

Senos statybos daugiabučių griovimas: kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų?

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Egidijus Matonis Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą. Kas lauktų šio nekilnojamojo turto (NT) savininkų bei kaip teisiškai galėtų būti išspręstas šis NT rebusas? […]


Balandžio pabaigoje Vilniuje vyks pagrindinė šalies statybų sektoriaus paroda „Resta 2024“: ko tikėtis joje šiemet?

Balandžio pabaigoje Vilniuje vyks pagrindinė šalies statybų sektoriaus paroda „Resta 2024“: ko tikėtis joje šiemet?

Paskutinį balandžio savaitgalį, 25–27 d., LITEXPO parodų ir kongresų centras, kaip ir kasmet, vėl pakvies į svarbiausią šalyje statybų sektoriaus temoms dedikuotą parodą – „Resta 2024“. Pirmą kartą surengta dar 1994-aisiais, „Resta“ per 30 metų ženkliai išaugo, sustiprėjo ir dabar yra vienintelė specializuota statybų tematikos paroda Baltijos šalyse, pelniusi pasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą. […]


Įsibėgėja kelio Molėtai-Utena rekonstrukcija: išardyta 15 tūkst. tonų senos kelio dangos

Įsibėgėja kelio Molėtai-Utena rekonstrukcija: išardyta 15 tūkst. tonų senos kelio dangos

Kovo pradžioje „Via Lietuva“ inicijuoti blogiausios šalyje kokybės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai įgauna pagreitį. Per mėnesį netoli 30 km siekiančioje atnaujinamo kelio atkarpoje jau atlikta 70 proc. visų paruošiamųjų darbų, išardyta 10 km ilgio betoninio kelio atkarpa.  Kovo 7 dieną kelio rekonstrukcijos darbai vienu metu buvo pradėti keliose Molėtai-Utena kelio vietose. Šiuo metu […]