Žalia šviesa uždegta – per artimiausius kelerius metus nusidrieks nauja jungtis iš Nemuno salos link Aleksoto bei Žemosios Fredos. Šią savaitę Kauno miesto savivaldybė pasirašė rangos darbų sutartį su bendrove „Kauno tiltai“ dėl 258 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tilto, pretenduojančio tapti nauju traukos centru, statybos. Tai bus jau šeštoji Nemuno krantus jungianti susisiekimo arterija abipus salos.
Patogu ir dviratininkams, ir pėstiesiems
„Miesto infrastruktūrą tobuliname kompleksiškai, galvodami tiek apie patogumą žmonėms, darnų judumą, tiek ir apie miesto plėtros kryptis. Naujasis tiltas neabejotinai pagerins susisiekimą tarp istorinio Kauno centro ir Žemosios Fredos, Aleksoto. Šiame Nemuno krante kuriasi vis daugiau kauniečių, o miestas projektuoja išskirtinį objektą – Čiurlionio koncertų centrą. Tokie sprendiniai didina patrauklumą gyventojams bei investuotojams“, – neabejoja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Naujasis tiltas ypač pasitarnaus keliaujantiems į objektus Nemuno saloje. Jau šį rudenį greta „Žalgirio“ arenos ir baseino duris atvers pirmasis šalyje Mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“. Pernai atnaujinta ir visa aplinka – sutvarkyti želdiniai, įrengti nauji takai, sporto aikštelės, apšvietimas.
Pėstiesiems ir dviratininkams skirtas naujasis tiltas sudarys vientisą jungtį su prieš kelerius metus pastatytu mažesniuoju ties I. Kanto gatve ir vadinamaisiais Ugniagesių rūmais. Čia pat naujomis spalvomis nušvito „gaisrininkų tuneliu“ praminta požeminė pėsčiųjų perėja, tad kelerių metų perspektyvoje susisiekimas su Žemąja Freda iš miesto centro taps kur kas patogesnis ir greitesnis.
Atsivers miesto panorama
Tiltą iš Nemuno salos į Žemąją Fredą suprojektavo įmonė „TEC Infrastructure“ ir KILD architektų komanda, atstovaujama architektų Petro Išoros, Ivane Ksnelashvili ir Dominyko Daunio. 2018 metais autoriai pateikė pirminius sprendinius. Šie sulaukė korekcijų – gerokai optimizuoti statybos kaštai.
Būsimas statinys savo išvaizda primins jau pastatytą mažesnį tiltą ties I. Kanto gatve. Numatyta panašių motyvų turėklų sistema, „lengvumo“ įspūdį kurianti šviesios spalvos metalinė konstrukcija. Toks sprendimas neužgoš vaizdo miesto peizažo tiek žvelgiant nuo krantų, tiek ir iš upės – atsivers 360 laipsnių Kauno panoramos.
Architektai akcentuoja, kad kuriamas naujas erdves lengvai pasieks visi. Rangovai tilto prieigose įkomponuos patogius 5 proc. nuožulnumo pandusus, kurie ypač pasitarnaus žmonėms su judėjimo negalia. Pagal projektą tilto konstrukcijų ilgis sieks 258 metrus, o plotis – virš 6 metrų.
„Turime tikslą sukurti sėdimą viešą erdvę prie tilto atramų ir vandens. Ir tai pasieksime naujomis priemonėmis. Atsisakėme sudėtingų konstrukcijų ant tiltų ir amfiteatrus perkomponavome į Nemuno krantus“, – kiek anksčiau pristatydamas tilto viziją kalbėjo architektūrinės projekto dalies vadovas Petras Išora.
Planuoja startuoti gegužę
Viešąjį rangos konkursą tilto statyboms laimėjo AB „Kauno tiltai“, įsipareigoję 14,4 mln. eurų vertės darbus užbaigti per kiek daugiau nei dvejus metus nuo jų pradžios. Darbo projektas pradedamas rengti dar šį mėnesį, o realios statybos numatytos gegužę.
Pasak rangovų, būsimojo tilto konstrukcija yra pakankamai sudėtinga. Anot „Kauno tiltų“ vadovo Aldo Rusevičiaus, atramos bus įrengiamos tik pakrančių ribose, todėl vidurinės tilto dalies konstrukcijos įrengimas virš upės vagos reikalauja ir aukštų kompetencijų, ir maksimalaus preciziškumo: „Galiu patikinti, kad bendrovės „Kauno tiltai“ tiltininkai, inžinieriai bei statybininkai yra patyrę savo sričių specialistai, todėl neabejojame, kad procesai eisis sklandžiai. Apie mūsų gebėjimą laiku ir kokybiškai įgyvendinti mums patikėtus projektus byloja ir faktas, kad iki šiol esame pastatę 4 tiltus į Nemuno salą. Džiugu, jog šiuo – penktuoju – sujungsime salą su kitu Nemuno krantu.“
Tai bus šeštoji Nemuno upės ir salos krantus jungianti susisiekimo arterija, tačiau pati pirmoji, vedanti Žemosios Fredos ir Aleksoto link. Iki šiol sala pasiekiama tik iš Karaliaus Mindaugo prospekto – tiltais ties Karmelitų bažnyčia, A. Mickevičiaus, S. Daukanto, Maironio ir I. Kanto gatvėmis.
Per pastarąjį pusmetį Kaune pradedamos jau antro tilto statybos. Praėjusių metų pabaigoje darbai startavo ties Užnemunės ir Brastos gatvėmis, kur per artimiausius kelerius metus Nemuno krantus Vilijampolėje ir Marvelėje sujungs vadinamasis Kėdainių tiltas.
Neabejojama, kad pastarasis ne tik užtikrins geresnį transporto ir pėsčiųjų susisiekimą per upę, bet tuo pačiu ženkliai sumažins tranzitinį eismą pro senamiestį bei didins pralaidumą centrinėse miesto gatvėse.
Tilto vizualizacijos: we.tl/t-WpiBTdomTt
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija
Kovo 10–14 d. Kanuose, Prancūzijoje įvyko viena didžiausių nekilnojamo turto parodų „MIPIM“. Tarptautinėje arenoje inovatyvius sprendimus, investicinius projektus ir sostinės plėtros planus pristatė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „MIPIM“ parodoje, į kurią susirenka įtakingiausi NT plėtotojai, architektai, urbanistai ir investuotojai, sostinė dalyvauja nuo 2003 m. Šiais metais svarbiausiame nekilnojamo turto rinkos renginyje Vilnius, kartu su partneriais, […]
O – sala – taip savo projektą Nemuno pakrantėje vadina jo kūrėjai. Kruopščiai puoselėjamas kvartalas Kauno marių regioninio parko apsuptyje jau sulaukė pirmųjų gyventojų, tarp kurių bus ir artimi projekto „O sala“ bičiuliai. Patiko nesavanaudiškas požiūris „Jei ieškotumėte panašios vietos pagrindiniam būstui ar vasarnamiui, Kauno regione tokios tikrai nerastumėte. O ir visoje Lietuvoje tokią […]
Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų […]
AB „Baltic Shopping Centers“, Kaune valdanti prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“, tęsia šalia esančiame sklype, Islandijos pl. 30, kuriamo daugiafunkcio nekilnojamojo turto projekto plėtrą. Šiuo metu teritorijoje veikia didžiausio pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald‘s“ restoranas, vokiečių mažų kainų parduotuvių tinklo „Lidl“ parduotuvė, vienintelė prancūzų sporto milžinės parduotuvė Kaune „Decathlon“, o kovo 15 d. čia […]
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Tačiau nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas. Būsto paskolų rinka įsibėgėja Viena […]
Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tęsiasi tvarumo sertifikavimo banga – 2024 metais sertifikuotų pastatų kiekis išaugo 15 proc. iki 278 pastatų. Tvaraus NT lydere išliko Lietuva, kur pernai sertifikuotų NT objektų portfelis pagausėjo 18 vnt. iki 142 pastatų. Latvijoje jų skaičius atitinkamai augo 13 vnt. iki 70, Estijoje – 5 vnt. iki 66 sertifikuotų […]