Kasmet didėjantis biudžetas ir finansinis stabilumas leidžia Kaunui savarankiškai tęsti miesto plėtrą: statomi tiltai ir viadukai, sveikatos, kultūros, sporto ir kiti svarbūs objektai. Visa tai kuria darbo vietas, teikia paslaugas arčiau namų, gerina gyvenimo kokybę. Nuo praėjusių metų prie didžiausių statybviečių kauniečiai mato ne tik darbų progresą, bet ir išskirtinę padėką.
Padėka kauniečiams
„Tikriausiai ne vienas atkreipėte dėmesį į naujus ženklus šalia statomų miesto objektų. Tai – galimybė sekti darbų progresą ir, svarbiausia, padėka kauniečiams. Miestas įrodė, kad vienu metu galima tvarkytis nesibaiminant laikino chaoso. Vos atėję dirbti, pradėjome taisyti gėdingą palikimą. Tai, kas buvo ilgai atidėliojama. Rezultatai išryškėjo jau po kelių metų – atnaujintos pagrindinės gatvės, sutvarkyti parkai, atgaivintos viešosios erdvės ir pastatai.
Iš stagnacijos išjudinę vienus prioritetus, nuosekliai imamės kitų. Dabar statome jungtis, rūpinamės paslaugomis arčiau kauniečių namų. Jau seniai supratome, kad atsakingai valdydami pinigus galėsime įgyvendinti daugiau miestui reikalingų projektų“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nuo praėjusių metų miesto gyventojus ir svečius apie didžiausių statybų progresą informuoja specialūs stendai. Juose matoma ir atliktų darbų procentinė dalis, ir išskirtinė padėka kauniečiams.
Pernai gyventojai galėjo sekti Linkuvos gatvės įkalnės atnaujinimo progresą. Informacinis stendas matomas ir prie statomo viaduko A1 magistralėje ties Ašigalio gatve – atidarymas planuojamas jau šį pavasarį.
Didžiausios statybos
Nauji ženklai informuos kauniečius apie darbų eigą ir šiais metais. Pernai, abipus Neries, tarp Senamiesčio ir Brastos gatvių, pradėtas statyti naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas.
Čia pat, Jurbarko g., pranešama ir apie P. Vileišio tilto transporto mazgo progresą – jau nuveiktus 30 proc. darbų. Visuomenei lygiagrečiai pateikiama informacija apie Santakos tilto statybas. Čia atlikta du trečdaliai visų suplanuotų darbų.
Panemunėje, Vaidoto gatvėje, pabaigos link artėja baseino su SPA zona statybos, o Kulautuvoje – darbai Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.
Klestėjimo metai
Pastaraisiais metais Kaunas išgyvena tikrą aukso amžių. Iki šiol pastatytas vienintelis tikras stadionas Lietuvoje, taip pat pirmas šalyje mokslo ir inovacijų populiarinimo centras „Mokslo sala“.
Žaliakalnyje atnaujinta legendine sporto halė, „nuo nulio“ iškilo moderniausias Lietuvoje Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas, sutvarkytas Dainų slėnis. Neptūno įlankoje, ties Kauno mariomis, įrengta moderni buriavimo bazė, o Lampėdžiuose – kompleksas irkluotojams.
Nemuno saloje, greta „Žalgirio“ arenos, kauniečiai naudojasi olimpinio dydžio baseinu ir SPA zona. Pernai rudenį erdvės plaukimui atvertos ir Šilainiuose.
Užpernai pastatytas pirmojo investuotojo sulaukęs valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas ALEX. Tuo metu pernai Šilainiuose atvertas naujutėlaitis Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, palatomis pacientams, konsultacijų ir tyrimų kabinetais. Čia persikėlė LSMU Kauno ligoninės specialistai.
Gričiupyje jau penkmetį skaičiuoja dviejų aikščių Kauno ledo rūmai, COVID–19 pandemijos laikotarpiu virtę didžiausiu vakcinacijos centru šalyje.
Daugiau projektų – ateityje
Pasitraukus įšalui, dar šiemet įsibėgės ilgai laukto M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos. Praėjusių metų pabaigoje kairiajame Nemuno krante prasidėjo paruošiamieji darbai.
Jeigu viskas klostysis pagal planą, pavasarį startuos ir Stoties turgaus konversija.
Ateities planuose – sporto kompleksas Aleksote su dirbtinės bangos baseinu, plaukimo erdvėmis, smėlio zona, kietosiomis dangomis ir ne tik.
Šiame mikrorajone taip pat bus statoma futbolo ir regbio arena, ekstremalaus sporto centras, aikštynai krepšiniui, futbolui ir kitoms sporto šakoms.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]