Kaunas keičia požiūrį į miestui priklausančius būstus: apgaudinėjantys miestą bus sutramdyti

Tūkstančiais skaičiuojami nuomininkų įsiskolinimai, nepagrįstai naudojamas, apleistas ir neprižiūrėtas, o kartais net savavališkai užimtas ar pernuomotas socialinis būstas – visa tai yra padariniai, kuriuos nulėmė ilgai trukusi betvarkė valdant miestui priklausantį turtą. Kaunas pasirengęs šio seno „palikimo“ atsikratyti ir jau ėmėsi konkrečių veiksmų.

Kaunas gali vadintis turtingiausiu miestu šalyje – savivaldybės žinioje yra beveik 4,4 tūkst. būstų. Iš jų trys su puse tūkstančio – kadaise gyventojų neprivatizuoti ir savivaldybės žinion atitekę butai, o likusieji 900 – socialiniai būstai. Tokiu turtu galima pasidžiaugti, tačiau sulig jo dydžiu miestas turi ir daug rūpesčių bei didelių įsipareigojimų.

Daugiau naštos nei naudos

„Iki šiol visa tai buvo veikiau našta nei nauda, todėl siekiame tą chaotišką situaciją suvaldyti. Miestą slegia didžiulė gyventojų skola už nuomą. Paaiškėjo, kad apie 40 proc. nuomininkų yra pradelsę mokėti už būstą po tris mėnesius ir daugiau. Banke tokie klientai būtų vertinami kaip itin prasti ir iškart pakliūtų į juoduosius sąrašus. Kalbamės su kiekvienu kauniečiu individualiai, primename apie jiems tenkančias atsakomybes ir drauge sprendžiame susidariusias problemas“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Pasak jo, skolininkų proporcijos daugmaž vienodos tiek tarp socialinio, tiek ir tarp savivaldybės būsto nuomininkų. Be to, buvo nustatytas ne vienas piktnaudžiavimo atvejis, kai savivaldybės būstas užimtas savavališkai arba pernuomojamas tretiesiems asmenims, lyg būtų nuosavas turtas. Pasitaiko, kai išvykdami gyventi svetur, gyventojai apie tai nepraneša, o savivaldybės suteiktą socialinį būstą palieka likimo valiai.

Iki šiol neveikė vieninga sistema, kuri leistų apskaičiuoti, kokio dydžio skolos susidariusios už visas komunalines paslaugas. Netrukus ji bus įdiegta ir subendrinti duomenys apie įsiskolinimus savivaldybės valdomoms komunalinėms įmonėms atsidurs vienoje vietoje. Preliminariai jau dabar aišku, kad gyventojų skolos gali siekti iki 20 tūkstančių eurų neskaitant būsto nuomos mokesčių. Už pastaruosius didžiausia skola – apie 7 tūkst. eurų.

Ne labdara, o pagalba

„Per ilgus metus buvo susiformavęs stereotipas, esą atstovėjus eilę ir sulaukus socialinio būsto, gali nevaržomas šeimininkauti jame iki pat gyvenimo galo. Gyventojai turėtų suprasti bei įsisąmoninti, kad tai ne laimėjimas loterijoje ir ne dovana ar labdara. Iš tiesų tai yra paramos forma, savivaldybės pagalba žmogui, norinčiam kurtis savo gerbūvį. Žmonės turi integruotis į darbo rinką ir kitaip rodyti pastangas. Tai daryti nuo šiol jiems dar aktyviau padės socialiniai darbuotojai“, – pridūrė Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Večerskis.

Kauno miesto savivaldybė ėmėsi nuodugniai analizuoti situaciją, susijusią su miestui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Maža to, prasidėjo aktyvūs darbai siekiant pagaliau įvesti tvarką. Pernai gruodį nuspręsta nebeleisti politinėms partijoms ir kitoms organizacijoms nemokamai naudotis miesto patalpomis, o šiuo metu prasideda kardinalūs pokyčiai ir su gyvenamuoju būstu.

Tęsiasi patikrinimai

Savivaldybės specialistai kartu su būstą administruojančios bendrovės „Kauno būtų ūkis“ darbuotojais jau kuris laikas akylai stebi, kaip nuomininkai naudojasi jiems patikėtu būstu. Mobilios komandos ten šeimininkaujantiems gyventojams primena apie reikalavimus turtą deramai prižiūrėti. Be to, nuomininkai įspėjami dėl susidariusių įsiskolinimų.

„Šios akcijos tikslas nėra bausti ar išgąsdinti. Priešingai – esame nusiteikę žmonėms padėti. Daugybę metų Kaune savivaldybės būstas buvo tarsi primirštas ir paliktas nuošalyje, tačiau dabar miestas stengiasi, kad visas jo žinioje esantis turtas būtų administruojamas efektyviai. Taigi gyvai stebėsime, kokia yra ta reali situacija. Kas žino, galbūt pasitaikys atvejų, kuomet gyventojus pagirsime ir padėkosime jiems už gerai prižiūrimą turtą. Kitaip tariant, ieškome abipusio dialogo su žmonėmis, kurie naudojasi miesto turtu gyvendami savivaldybės būstuose“, – kalbėjo D. Valiukas.

Kauno miesto taryba neseniai priėmė socialinio būsto nuomos tvarkos pakeitimus. Nuo šiol socialinis būstas bus suteikiamas 3 metų laikotarpiui, per kurį socialiniai darbuotojai prižiūrės ir kiekvienu atskiru atveju teiks reikalingą pagalbą ten apsigyvenusiems žmonėms. Šias funkcijas Kauno miesto savivaldybėje išvien vykdys trys – Socialinių paslaugų, Socialinės paramos ir Nekilnojamojo turto – skyriai.

Pranešimą paskelbė : Tomas Jarusevičius, Kauno miesto savivaldybės administracija