Kas laukia Lietuvos kavinių ir restoranų po karantino: NT ekspertas įvardijo galimus scenarijus

1

Kas laukia Lietuvos kavinių ir restoranų po karantino: NT ekspertas įvardijo galimus scenarijus

Lietuvoje įvedus karantiną ir uždraudus viešojo maitinimo įstaigų veiklą, išskyrus maistą išsinešimui, restoranai pradėjo patirti didžiulius nuostolius. Pajamos staiga krito drastiškai, kartais – iki nulio. Tai, jog nėra jokių abejonių, kad privalomasis karantinas žymiai paveiks maitinimo įstaigų sektorių, o jį išgyvens tik geriausiai tam pasiruošę, tvirtina ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Domas Jagminas.

Įpratę gyventi šia diena

Jau iki karantino buvo galima stebėti tendenciją, kad maitinimo įstaigų rinka Vilniuje buvo beveik užpildyta: konkurencija buvo didelė, įspūdingi nebuvo ir restoranų pelnai. Pasak D. Jagmino, šiuos iššūkius jau buvo galima pastebėti ir NT rinkoje – naujai vystomiems projektams nuomininkų paieška dažniausiai užtrukdavo.

„Tam tikra įtampa buvo jau iki pandemijos, todėl dabar karantino sąlygomis visiems yra dar sunkiau. Tie, kurie turėjo problemų iki karantino, dabar gali ir baigti savo verslo gyvavimą, o tie, kurie problemų neturėjo – dabar jų turės“, – situaciją komentuoja NT ekspertas.

Pasak jo, iki šiol didelė dalis restoranų Lietuvoje buvo pripratę gyventi iš apyvartinių lėšų, o iki metų galo, sukaupti apie 5-15 proc. pelno. Visai neplanuotai atėjusi krizė nedavė laiko bent kažkiek pasiruošti, blogus signalus gaunant palaipsniui. Todėl dabar šie restoranai stabdo veiklą, atleidžia darbuotojus, nutraukinėja nuomos sutartis ir tikrai nebegalvoja apie plėtrą – sustabdyti visi pokalbiai dėl naujų patalpų, kurios bus baigtos per artimiausius tris metų ketvirčius.

„Tai vienas iš verslo sektorių, kur sukaupti rezervą keliems mėnesiams į priekį daugumai nebuvo nei galimybių, nei įpročio. Dabar visi jie yra atsidūrę ant išgyvenimo ribos. Tuo tarpu tie, kurie jau iki karantino turėjo didelį įdirbį, gyveno ne tik iš apyvartinių lėšų ir dabar turi galimybę gauti pinigų kelių mėnesių pragyvenimui – iš akcininkų, investuotojų ar pasiskolinti iš bankų – tie išliks“, – prognozuoja D. Jagminas.

Derybų su nuomininkais scenarijai

Be atlyginimų fondo, nemažą daugumos maitinimo įstaigų išlaidų dalį sudaro patalpų nuoma: 8-15 proc. apyvartos restoranams ir net 20-30 proc. apyvartos kavinėms. Tad prasidėjus karantinui, visi be išimties maitinimo sektoriaus žaidėjai kreipėsi į nuomotojus su vienokiais ar kitokias prašymais – laikinai sumažinti nuomos kainas ar bent jau atidėti mokėjimus vėlesniam laikotarpiui.

„Šiandien jau žinome, kaip nusprendė pasielgti didieji rinkos žaidėjai. Pavyzdžiui, didieji prekybos centrai Vilniuje – „Akropolis“, „Panorama“, „Ozas“ – karantino laikotarpiu taikys ženklias nuolaidas nuomos mokesčiui, kartais siekiančias iki 100 proc. „Maxima“ karantino metu sumažins nuomos kainą per pusę, o likusią sumos dalį leis sumokėti vėliau, jei tik to reikės“, – vardina D. Jagminas.

Kalbant apie smulkesnius patalpų nuomotojus, jų teikiamos nuolaidos dydis priklausys nuo santykių iki karantino – ar su nuomininku nebuvo mokumo, bendravimo problemų. Tikėtina, kad nuomotojai atsižvelgs ir į verslo perspektyvas – didelę įtaką gali daryti neseniai atliktas patalpų remontas, nuomininko investicijos į plėtrą.

„Greičiausiai dauguma nuomininkų bus išskirstyti į tris krepšelius. Pirmajame atsidurs atsisakantys mokėti, jau iki šiol turėję skolų ir grasinantys išeiti – su jais bus atsisveikinta, ir gana greitai juos pakeis kiti ypač kai kalbame apie aukšto rentabilumo patalpas. Antrajam krepšeliui bus daromos tam tikros nuolaidos, ieškoma kompromisų. Trečiasis krepšelis bus tų, kuriuos nuomotojai stengsis išlaikyti visais būdais, dėl to, kad jie yra puikūs strateginiai partneriai – tai galioja didesniems maitinimo tinklams, turintiems ilgalaikius kontraktus, investuojantiems į atsinaujinimą“, – nuomotojų logiką aiškina NT ekspertas.

Pasak jo, kaip mokėjimai bus vykdomi pasibaigus karantino laikotarpiui, bus tariamasi atskirai. Dabar dauguma rinkos žaidėjų prognozuoja, kad vartojimas sugrįš palaipsniui ir geruoju scenarijumi pilnai atsistatys rugsėjo-spalio mėnesiais. Todėl nuomotojų taikomų nuolaidų netgi labiau gali reikėti po karantino, kai pagalbos rankos nebeties valstybė.

Dirbs mažiau nei puse pajėgumų

Šiuo metu didieji restoranai pranašauja, kad iki metų pabaigos teks dirbti vos 50-60 proc. buvusių pajėgumų. Greičiau turėtų atsistatyti dienos pietus siūlančių restoranų segmentas, vėliau – barai ir klubai, kurie iki metų pabaigos tikisi dirbti 30-40 proc. pajėgumų. Ko gero, labiausiai nukentės senamiestyje esančios maitinimo įstaigos – dėl sustabdyto turizmo sektoriaus, kuris ir sudarydavo didesnę dalį jų apyvartos, ši kris dar smarkiau. Neišvengiamai čia bus taikomos ir didžiausios nuolaidos nuomai, atsiras daugiausia laisvų patalpų ar net pasiūlymų perimti verslus. 

Kiek pozityvesnė situacija – galbūt tik Kaune, kuris iki karantino išgyveno savotišką renesansą. Didelis naujų ir įdomių vietų bei koncepcijų poreikis iki pandemijos reiškia, kad ir šį krizės laikotarpį jiems galbūt pavyks išgyventi lengviau.

„Didžioji dalis restoranų Kaune yra sukoncentruoti dviejuose prekybos centruose ir keliose senamiesčio gatvėse. Turbūt anksčiau ar vėliau prekybos centrai solidarizuosis su nuomininkais, stengsis juos išlaikyti. Senamiestyje gali būti, kad įvyks natūrali atranka, tačiau nemanau, kad pamatysime stambius bankrotus ar ištuštėjusias gatves“, – Kauno miesto situaciją vertina D. Jagminas.

Tačiau, pasak eksperto, nereikėtų tikėtis, kad iš šios situacijos pavyks kažkam laimėti. Trumpoje perspektyvoje praloš tiek nuomininkai, tiek nuomotojai, tiek valstybė. Džiugu, kad verslo etika šalyje kyla, vis daugiau klausimų sprendžiama civilizuotomis derybomis, ne tik aklai remiantis sutartimis. Vis dažniau sutinkama dalintis atsakomybe ir prisiimti tam tikrus nuostolius.

„Sugerti smūgį turės visi – tik tada karantinas pasibaigs geresniuoju scenarijumi. Didžiųjų nuomotojų sprendimai užduoda gerą toną ir pavyzdį visiems kitiems – einant tokiu keliu visi greičiau atsistotume ant kojų ir laimėtume ilgojoje perspektyvoje“, – pataria ekspertas.

Pranešimą paskelbė: Inga Petrauskaitė, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

carvertical VIN patikra
Statant išskirtinį Molėtų objektą, darbai buvo skaičiuojami valandų tikslumu

Statant išskirtinį Molėtų objektą, darbai buvo skaičiuojami valandų tikslumu

Įgyvendinant „Teltonikos“ Technologijų centro statybos projektą, rangovai turėjo aiškias užduotis: aukšta kokybė ir preciziškas darbų kalendorius.Molėtų „Teltonikos“ Technologijų centras.  Statant Molėtų „Teltonikos“ Technologijų centrą, įmonė „Sintervalas“ įrengė viso pastato konstruktyvą, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo bei vandentiekio ir nuotekų sistemas, atliko vidaus apdailos darbus. Pastato karkasui buvo panaudotos surenkamojo gelžbetonio kolonospramonin bei sienos. „Perdangas įrengėme iš gelžbetoninių […]

MERKO baigė statyti projekto „Vilnelės skverai“ pirmo etapo namus

MERKO baigė statyti projekto „Vilnelės skverai“ pirmo etapo namus

UAB Merko statyba baigė statyti projekto „Vilnelės skverai“ pirmo etapo namus. Manufaktūrų gatvėje naujakuriai jau kuriasi šešiuose gyvenamuosiuose namuose. Manufaktūrų ir Kaukysos gatvių sankryžoje iškilę namai buriasi aplink vieną erdvų kiemą. Ši bendra erdvė – skveras – ir nulėmė viso kvartalo pavadinimą. Namuose jau kuriasi gyventojai – visi statybos darbai baigti, bendrame kieme žaliuoja augalai, […]

Į Lietuvą skaityti pranešimo atvyksta Europos Proptech asociacijos vadovas Dirk Paelinck

Į Lietuvą skaityti pranešimo atvyksta Europos Proptech asociacijos vadovas Dirk Paelinck

Rugsėjo 29 d. 16 val, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ Vilniuje įvyks ypač svarbus renginys visai nekilnojamojo turto rinkai ir Proptech (angl. property technology, liet. nekilnojamojo turto technologijų) ekosistemai.  Renginyje pagaliau bus atsakyta į klausimą, kas tas Proptech’as. Būtent toks ir yra renginio pavadinimas. Proptech yra nekilnojamojo turto industrijos inovacijas, skaitmenizaciją ir skaitmeninę […]

Vilnius – 15 minučių miestas: ko trūksta, kad kasdieniai vairuotojai taptų gyventojais?

Vilnius – 15 minučių miestas: ko trūksta, kad kasdieniai vairuotojai taptų gyventojais?

Pasaulyje auga susidomėjimas „15 minučių miesto“ koncepcija – gyventi žmonės kviečiami taip, kad jaustųsi gerai, patogiai ir sveikai. Tokia vizija jau sėkmingai realizuojama Paryžiuje, Barselonoje, Melburne, kituose miestuose. O šiuose gyvybinguose kvartaluose automobilis ne tik nereikalingas, bet kai kuriuose ir nelaukiamas.  „15 minučių miesto“ gyventojai gali didžiąją dalį savo poreikių patenkinti tiesiog aplink namus. Nebūtina […]

Interjerus kitiems kurianti architektė savuosiuose namuose laikėsi kelių taisyklių: turi patarimų visiems

Interjerus kitiems kurianti architektė savuosiuose namuose laikėsi kelių taisyklių: turi patarimų visiems

Interjero dizainerė ir architektė Justina Garbštė, socialinėje erdvėje dar žinoma kaip Justina Arch, dalijasi klientų kuriamų būstų vizualizacijomis ir patarimais, kaip įsirengti jaukius bei stilingus namus, bei kokių klaidų nedaryti. Nestandartinių sprendimų nevengianti J. Garbštė savuosius namus taip pat rinkosi kiek kitaip nei įprasta šios profesijos atstovams – jau įrengtus, o ne naujai statomus, tad, […]

Mokesčiai statantiems valstybinėje žemėje. Ką svarbu žinoti?

Mokesčiai statantiems valstybinėje žemėje. Ką svarbu žinoti?

Jau šį pavasarį įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kurie nustatė mokesčius už statybas valstybinėje žemėje. Vis dėlto, vis dar kyla nemažai klausimų, kokiais atvejais ir kiek reikia susimokėti tiems, kurie planuoja statyti ar rekonstruoti pastatus ar įrenginius, pastatytus ant nuomojamos valstybinės žemės. Koks yra mokesčio (atlyginimo) už statybą valstybinėje žemėje dydis? Nuo kokios žemės vertės mokamas […]