Namai daugeliui asociuojasi su ramybės ir atsipalaidavimo oaze, kurią sukurti padeda tinkamai parinktos spalvos ir faktūros, galinčios padidinti, sumažinti erdves, paslėpti jų trūkumus. Jau ne vienerius metus Lietuvoje įsirengiant būstą populiarūs natūralūs, akiai įprasti gamtos atspalviai – mėlyni, žali, rudi, pilki – pasitelkiami ir įrengiant kontrastingus interjerus.
Kaip namų apdailos centre „Unideco“ vykusiame seminare pasakojo interjero dizainerė Ana Drutel, namų interjeras susideda iš trijų pagrindinių elementų: funkcionalumo (patogaus erdvių išplanavimo, baldų išdėstymo, apšvietimo išplanavimo), spalvų ir faktūrų derinio, būsto pritaikymo prie jo savininko gyvenimo būdo ir pomėgių. Todėl rekomenduojama susikurti kuo labiau suderintą, neutralų interjero pagrindą ir jį pagyvinti ryškiais, individualumą išryškinančiais akcentais.
„Įrengiant būstą, jo sienos, lubos, grindys, langai, baldai gali būti neutralūs, bet tai tikrai nereiškia, kad interjeras bus blankus ir vienspalvis. Reikėtų išsirinkti pagrindinę, papildomas ir akcentines spalvas, kurios tarpusavyje puikiai dera. Verta panaudoti keletą tamsių, ryškių spalvų“, – savo patirtimi dalinosi dizainerė ir išskyrė, kad visuomet galioja universali taisyklė, jog šviesios, pastelinės spalvos padidina erdvę, o tamsios ją sumažina.
Sumaniai suderinus atspalvius, išskirtinius derinius gali sukurti mėlyna su burgundiška, žalia su oranžine spalvos, o savo vietą interjere atrasti ir neutralių atspalvių ar pilka, geltona, žalia, raudona, net gėlėta sofa, modernus paveikslas ar klasikinis veidrodis. Svarbiausia, kad savininkas ateityje galėtų lengvai pakeisti erdvę ir jai suteikti savitumo.
Kiekviena spalva gali turėti savo faktūrą
Interjero pagrindui pasirinkus pilkšvų, kreminių, smėlinių atspalvių paletę, patariama nepamiršti, kad spalvos gali turėti faktūrą. Populiariausios ir labiausiai pageidaujamos – medžio, plytų, betono faktūros. „Nereikia bijoti netgi labai drąsių sprendimų, nes geriausiai atrodo ypač kontrastingi daiktai – tamsus, grubaus paviršiaus betonas ir šviesi, minkšta aksominė sofa; juodintas betonas ir klasikinis auksinis šviestuvas“, – teigė dizainerė.
Vienai sienai gali būti paliktos pilkšvai nudažytos plytos, grindims galima rinktis balintą ąžuolą, kurio tekstūroje susipina rudi, pilki, pilkšvi, kreminiai, smėliniai atspalviai. Sofa gali būti spalviškai neutrali, bet drobės, velveto tekstūros.
Tuo tarpu medis visuomet puikus pasirinkimas grindų, baldų apdailai, nes jis interjerui suteikia gyvumo, nėra vientisas, vienspalvis – priešingai – medyje susipina net šeši atspalviai. Plytų tekstūra puikiai tinka sienoms, jų dekorui, todėl taip pat yra universalus dizainerių pasirinkimas. Be to, plytos – puiki darbinė medžiaga, kadangi jas galima dažyti, lakuoti, suteikti pageidaujamą spalvą.
Šiuolaikiniai namai dažnai statomi iš betono – juose įrengtos betoninės sienos, grindys, lubos. Tokiuose būstuose interjere paliekami betono elementai. Kodėl? Betonas yra praktiškas ir kokybiškas, atsparus vandeniui, garams, riebalams, smūgiams. Jį paprasta derinti su interjere vyraujančiomis spalvomis – galima dažyti juodai, lakuoti baltai, suteikti rausvų, melsvų, gelsvų atspalvių, papildyti auksiniais elementais.
Naudingą informaciją apie skirtingas spalvas, faktūras ir jų derinimą dizainerė A. Drutel pristatė namų apdailos centre „Unideco“ vykusiame seminare „Spalvos ir faktūros interjere“. Namų apdailos centre nuolat organizuojami seminarai aktualiomis temomis, skirti architektams, interjero dizaineriams ir naujakuriams. Taip pat „Unideco“ veikia 33 skirtingi specializuoti apdailos bei interjero salonai ir interjero specialistams skirta bendradarbystės erdvė.
Pranešimą paskelbė: Viktorija Urbelytė, UAB „MC grupė”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]